Vėjuoti ir saulėti orai lėmė neigiamas elektros kainas sekmadienį, savaitės kaina nežymiai mažėjo
Rugpjūčio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 2% nuo 106 Eur/MWh iki 103 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
„Sekmadienį, esant mažam vartojimui ir didelei tiek vėjo, tiek saulės gamybai, vidutinė elektros kaina krito iki 39 Eur/MWh. Net 17 valandų iš eilės valandinė elektros kaina buvo mažesnė nei 10 Eur/MWh. Taip pat 14 valandą fiksuota mažiausia valandinė kaina šiemet -19,96 Eur/MWh. Palyginti, mažiausios kainos rekordas pasiektas 2023 m. liepos 15 d. 15 val., tuomet kaina siekė -56,55 Eur/MWh“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 6% nuo 209 GWh iki 222 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 66% šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 145 GWh elektros energijos, tai yra 6% daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 138 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 39% nuo 38 GWh iki 53 GWh. Saulės jėgainių gamyba mažėjo 20% nuo 49 GWh iki 40 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 5% nuo 18 GWh iki 17 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 8% daugiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba išaugo nuo 20 GWh iki 22 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 36% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 27%, hidroelektrinės – 12%, šiluminės elektrinės – 15%, o kitos elektrinės – 10%.
Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 1% nuo 156 GWh iki 157 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“, o likę 29%– iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išliko toks pats (60 GWh). 89% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 11% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 11% Lenkijos kryptimi ir 55% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 99% Lietuvos kryptimi.
