Didmeninė elektros savaitės kaina augo 10%, dujos brangiausios per 8 mėnesius

Kaip ir daugelyje Europos šalių, ketvirtadienį dėl nedarbo dienos Lietuvoje elektros suvartojimas ir kaina buvo mažiausi per visą praėjusią savaitę. Elektros kaina didėjo dėl brangstančių gamtinių dujų, augo saulės elektrinių gamyba.

Rugpjūčio 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 10% nuo 96 Eur/MWh iki 106 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje reikšmingai sumažėjo elektros suvartojimas, tam didžiausią įtaką turėjo nedarbo diena ketvirtadienį – Žolinė. Elektros suvartojimas ketvirtadienį siekė 27,7 GWh ir buvo mažiausias per praėjusią savaitę. Žolinė švenčiama beveik visoje Europoje, todėl praėjusią savaitę elektra Europos biržose ketvirtadienį buvo pigiausia. Nepaisant to, pastaruoju metu elektros kainos auga dėl brangstančių gamtinių dujų. Ruošiantis žiemai dujos Olandijos TTF prekybos aikštelėse perkopė 40 Eur/MWh ribą ir pasiekė aukščiausią tašką per paskutinius 8 mėnesius“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 5% nuo 220 GWh iki 209 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 66% šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 138 GWh elektros energijos, tai yra 1% daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 137 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Jų gamyba augo 7% nuo 46 GWh iki 49 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 3% nuo 39 GWh iki 38 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko tokia pati – 18 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės gamino 4% mažiau nei praėjusią savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 21 GWh iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 12 GWh.

Praėjusią savaitę saulės jėgainės generavo 36% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 28%, hidroelektrinės – 13%, šiluminės elektrinės – 15%, o kitos elektrinės – 9%.

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 8% nuo 169 GWh iki 156 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 74% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 1% importuotas iš Latvijos, o likę 25% – iš Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 3% nuo 62 GWh iki 60 GWh. 90% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 10% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 10% Lenkijos kryptimi ir 47% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 99% Lietuvos kryptimi.

Komentarai