Nurimus vėjui, savaitinė elektros kaina padidėjo beveik trigubai

Po to, kai antrąją balandžio savaitę elektra didmeninėje rinkoje buvo pigiausia nuo 2020 metų, praėjusią savaitę pasikeitus orams, kaina grįžo į pastarųjų mėnesių vidutinį lygį. Pokyčiui įtakos turėjo mažėjusi vėjo ir saulės jėgainių gamyba, Šiaurės šalyse remontuojami atominių elektrinių reaktoriai ir nežymiai augęs elektros suvartojimas.

Balandžio 15–21 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo beveik trigubai: nuo 27 Eur/MWh iki 78 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

„Praėjusią savaitę elektros kainos reikšmingai augo visame regione. Viena pagrindinių priežasčių – daugiau nei perpus mažėjusi vėjo generacija. Taip pat nežymiai sumažėjo saulės elektrinių gamyba, o vėl atvėsus orui šiek tiek ir išaugo elektros suvartojimas“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Pasak jos, regione sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, daugiau gamino brangesnės šiluminės elektrinės. Jos taip pat keičia remontuojamas branduolines elektrines.

„Suomijos 1,6 GW galios Olkiluoto 3 branduolinio reaktoriaus remonto darbai dar vis vėluoja dėl techninių problemų. Švedijoje šiuo metu atliekami kasmetiniai dviejų reaktorių, kurių suminė galia siekia 2,5 GW, remonto darbai. Visi šie reaktoriai turėtų būti įjungti gegužę“, – pastebi įmonės atstovė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3%, nuo 218 GWh iki 225 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 56% šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 125 GWh elektros energijos, tai yra 26% mažiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 168 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba mažėjo 58%, nuo 91 GWh iki 39 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 6%, nuo 31 GWh iki 29 GWh.

Hidroelektrinių generacija taip pat mažėjo nuo 21 GWh iki 19 GWh. O šiluminės elektrinės prijungtos prie perdavimo tinklo generavo net 84% daugiau nei prieš savaitę, jų gamyba išaugo nuo 13 GWh iki 24 GWh. Kitos elektrinės pagamino 14 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino 31% Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 23%, hidroelektrinės – 15%, šiluminės elektrinės – 19%, o kitos elektrinės – 11%.

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 4%, nuo 132 GWh iki 137 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 67% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 12% iš Latvijos, o likę 21% elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 62% nuo 59 GWh iki 22 GWh. 2% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 41% į Latviją, o likę 57% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 22% Lenkijos kryptimi ir 35% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 78% Lietuvos kryptimi.

Komentarai