„Litgrid“ vystytojams siūlo naują tinklo galimybių žemėlapį
Pasak Roko Masiulio, „Litgrid“ generalinio direktoriaus, iki šiol vystytojams buvo prieinamas nuolat atnaujinamas 110 kV elektros linijų laisvų galių pralaidumo žemėlapis, dabar jis papildytas ir 330 kV žemėlapiu, žymomis apie jau prijungtą galią, taip pat susijusia informacija apie galią rezervavusius investuotojus.
Be to, naujajame žemėlapyje laisva perdavimo tinklo galia taip pat bus pateikiama kaupimo įrenginiams bei pagal atsinaujinančių išteklių rūšis – atskirai saulės ir vėjo elektrinėms.
Teikti prašymus prisijungti prie perdavimo tinklo bus galima nuo kovo 13 dienos.
„Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos patvirtiname naujame tvarkos apraše numatyti atsinaujinančios energetikos vystytojams aktualūs pokyčiai. Nuo šiol vienoje perdavimo tinklo zonoje galia bus išnaudojama 300%, skiriant maksimalų pralaidumą vėjo ir saulės elektrinėms, kaupimo įrenginiams. Prisijungimo prie tinklo rezervavimo tvarka yra pagrįsta prioritetais, pirmenybę teikiant projektams su kaupimo įrenginiais ir hibridinėms elektrinėms, naudojančioms ir saulės, ir vėjo generaciją“, – pranešime cituojamas R. Masiulis.
Jis pabrėžia, kad, VERT priėmus naujus teisės aktus, instaliuota komercinių saulės parkų galia Lietuvoje yra neribojama – nustatytos ribos tik jungiantis prie atskirų perdavimo tinklo taškų.
Naujuoju tvarkos aprašu numatyta, kad vienoje perdavimo tinklo zonoje galima prijungti galia iš viso gali siekti 300% po 100% procentų saulės, vėjo ir energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios. Iki šiol skirtingos generacijos rūšys būdavo sumuojamos į bendrą pralaidumo vertinimą.
Iki naujojo aprašo pralaidumai buvo rezervuojami tik pagal pateiktų prašymų laiką, dabar nustatyti pralaidumų suteikimo prioritetai. Hibridinių elektrinių ir elektrinių su kaupimo įrenginiais projektams naujuoju aprašu yra teikiamos paskatos, suteikiant aukštesnį rezervacijos prioritetą.
Rinkos poreikis – 9.400 MW
Lietuvoje visų rūšių atsinaujinančių energijos išteklių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 1.634 MW ir sudaro daugiau nei trečdalį viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
„Litgrid“ vertinimu, 2030 m. Lietuvos elektros rinkos vartojimo ir eksporto galimybės leis prijungti ne mažiau kaip 4.400 MW saulės ir 5.000 MW vėjo elektros gamybos pajėgumų – bendrai 9.400 MW arba maždaug šešis kartus daugiau nei dabar.
Atsinaujinančios energetikos vystytojai gali statyti ir prie perdavimo tinklo prijungti daugiau elektrinių, remdamiesi savo vertinimu dėl vartojimo augimo. Susiklosčius situacijai, kai elektros sistemoje gamyba viršija vartojimo, eksporto ir kaupimo galimybes, „Litgrid“ pirmiausia ribos gamybą tų elektrinių, kurios prie perdavimo tinklo prisijungė jau viršijus numatytas kvotas.
Šiuo metu Lietuva pasigamina tik apie trečdalį reikalingos elektros energijos, todėl tokia situacija, kai gamyba viršys ne tik poreikį, bet ir eksporto bei kaupimo galimybes, artimiausiu metu nėra tikėtina.
