Rengiama Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva kelia sumaištį
Direktyvoje didžioji dalis iš miško gaunamos medienos būtų apibrėžiama kaip pirminė medienos biomasė – paprasčiau tariant, tai yra bet kuri iš miško atvežtos medienos dalis.
Remiantis Europos Parlamento siūlymu, iš tokių žaliavų pagaminta energija po 2030 metų neturėtų būti laikoma atsinaujinančia energija ir prilyginama iškastiniam kurui.
Antrinė miško biomasė yra ta, kuri gaunama pirminio medienos apdorojimo metu, pavyzdžiui, skiedros, paverčiamos granulėmis.
Šiuo metu derybos tarp ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento dėl minėtos direktyvos pakeitimų dar vyksta.
„Nemaža dalis medienos pagaminama iš retinimų ir panaudojama energijos gamybai, o malkinės medienos realizacija privačių miškų savininkams padeda padengti miško priežiūros išlaidas. Susiaurinus šią galimybę, mažėtų miško savininkų motyvacija prisidėti prie sveikų ir tvirtų miškų auginimo vykdant aktyvų miškininkavimą“, – teigia prieš tokį reglamentavimą pasisakanti Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija.
Mūsų šalyje maždaug 75% centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro.
„Direktyva neremia biokurų katilinių plėtros, kurią Latvija sėkmingai panaudojo pereidama nuo šildymo dujomis prie vietinių išteklių naudojimo. Direktyvoje reikalaujama išlaikyti 2017-2020 m. biomasės suvartojimo lygį. Nors nuo to laiko suvartojimas jau išaugo ir turėtų dar labiau padidėti, nes pradėta naudoti daugiau medienos drožlių“, – bb.lv cituoja Latvijos miškų savininkų organizaciją.
Miškininkų įsitikinimu, toks pasiūlymas gali skatinti iškastinių išteklių importą, kad valstybės galėtų apsirūpinti reikiama energija, ypač šilumine. Tad jei toks pasiūlymas bus priimtas, bioenergija gali prarasti savo naudojimo pranašumus, o gyventojams kainos už šildymą gali kilti.
Direktyva dar tik pradedama svarstyti, tad kai kurios nuostatos gali keistis. Derybos tarp ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento dėl minėtos direktyvos pakeitimų tebevyksta.
