Energetikos ministras: „Igničio“ sėkmė jūrinių vėjo parkų aukcionuose turėtų būti valstybės lūkestis
„Aš manau, kad valstybė, kaip „Igničio“ savininkas, turėtų „Igničiui“ nustatyti tam tikrus reikalavimus ar palinkėjimus per lūkesčių laišką, kad bent vienas iš aukcionų būtų laimėtas“, – pirmadienį televizijos TV3 laidai „Dėmesio centre“ sakė jis.
„Turbūt visą laiką noras būtų, kad ir nacionalinė kompanija kažką laimėtų. Bet konkursai yra konkursai, aukcionas yra aukcionas – kas mokės daugiau, tas jas (teises vystyti jūrinius vėjo parkus – BNS) gaus“, – į klausimą, koks yra valstybės interesas jūrinių vėjo parkų aukcionuose, ar kad jūrinius vėjo parkus vystytų nacionalinė kompanija, ar užsienio investuotojai, atsakė D. Kreivys.
Finansų ministerija valdo 74,99% „Ignitis grupės“ akcijų, smulkieji akcininkai – 25,01%.
Energetikos ministro teigimu, nemaža dalis didžiausių užsienio vėjo jėgainių parkų vystytojų „ir dabar suka sparnus aplink šituos (jūrinius vėjo – BNS) parkus“.
„Mes esame pirmieji, kurie vykdysime aukcionus Baltijos jūros rytinėje dalyje ir tikrai manau, kad konkursai bus rimti“, – tvirtino ministras.
D. Kreivys pabrėžė, jog valstybė tikisi, kad iš jūrinių vėjo parkų gaus pinigų į biudžetą.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Pirmojo 700 megavatų (MW) galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 m. pradžioje.
Antrasis tokios pat galios vėjo parkas būtų vystomas be valstybės paramos, jo laimėtojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūros tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus.
Be „Ignitis grupės“, pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukcione taip pat ketina dalyvauti „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.
Abu vėjo parkus Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 m.
Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą
Anot D. Kreivio, Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis.
Pasak jo, tokios salos, kurios projektą galėtų įgyvendinti privatūs investuotojai, poreikį parodys šiuo metu atliekama šalies energetinės transformacijos studija ir modeliavimas.
„Tai vysto danai, Šiaurės jūroje vysto belgai, mes taip pat turime tokių planų. Šiai dienai atliekama studija, britų kompanija daro visos mūsų energetikos transformacijos studiją. Paskui jos vienas iš priimtiniausių scenarijų bus patikrintas su Amerikos laboratorija NREL (JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija – BNS), modeliavimas bus atliktas“, – pirmadienį sakė D. Kreivys.
„Manome, kad Baltijos jūroje, mūsų šelfe, atsiras sala. Kodėl ji reikalinga? Todėl, kad į krantą mes galime perduoti elektrą kabeliais tik iš dviejų (jūrinių vėjo – BNS) parkų, o pastatyti galime šešis ir turbūt daugiau“, – pridūrė jis.
Pasak D. Kreivio, 2030–2040 metais Lietuvos teritoriniuose vandenyse gali atsirasti dar keturi jūriniai vėjo parkai.
„Du parkus turėsime iki 2030 metų. Tarp 2030 ir 2040 metų turėsime dar keturis parkus“, – teigė ministras.
Pasak jo, 2030 m. Lietuva per metus suvartos 19 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, 2040 metais – 40 TWh, o 2050 metais – 60 TWh. „Litgrid“ duomenimis, 2021 m. Lietuvoje suvartota 12 TWh elektros energijos – daugiausiai nuo 1991 m., kai šis rodiklis siekė 14,4 TWh.
D. Kreivio teigimu, elektros poreikis Lietuvoje išaugs dekarbonizuojant pramonę ir transporto sektorių, o šalies pramonei, pasak jo, reikės didelio kiekio vandenilio.
„Mūsų padėtis yra unikali todėl, kad turime pramonę, kuriai reikia daug vandenilio – tai pirmiausia „Achema“. Dekarbonizavus transporto sektorių, dekarbonizavus pramonės sektorių, mūsų elektros sąnaudos, viskas tampa elektra. O iš elektros gaminasi vandenilis, iš vandenilio gaminasi amoniakas, iš amoniako – trąšos. „Orlen Lietuvai“ bus reikalingas sintetiniams degalams vandenilis, didžiulis kiekis vandenilio“, – teigė ministras.
„Todėl sala yra neišvengiama, ji mums reikalinga, o jeigu regione būsime pirmi, galėsime akumuliuoti visus srautus iš viso regiono, gaminti vandenilį. Kai mums reikalinga – tiekti jį mūsų įmonėms, kai kaina gera – tiekti į Vokietiją“, – pridūrė jis.
Dekarbonizacija vadinamas dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo procesas.
Anot D. Kreivio, už energetinės salos projekto vystymą būtų atsakingi privatūs investuotojai – valstybė pasirūpintų tik jos infrastruktūra.
„Noriu pasakyti, kad salos projektas nėra valstybinis projektas. Pačią salą, kaip infrastruktūrą, greičiausia būtų patikėta vystyti „Epso-G“ grupei“, – teigė ministras.
„Tai būtų nacionalinis projektas, kuriame galėtų dalyvauti visi mūsų rinkos žaidėjai ir užsienio investuotojai“, – kalbėjo jis.
VERSLO TRIBŪNA
Apsispręsti, kaip įmonei racionaliausia pirkti elektros energiją – ar fiksuotomis, ar biržos kainomis – nėra paprasta. Įsivertinti reikia ne tik verslo specifiką ir ateities planus, bet ir rinkos kontekstą, aktualijas, praėjusių laikotarpių pamokas ir prognozes. Vienai seniausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių į šį klausimą atsakyti padėjo jos elektros tiekėjas.
Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
Lietuvos energetikos agentūra ir JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorija pernai lapkritį pasirašė susitarimą dėl Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijos studijos rengimo. Jos pagrindu bus rengiama trečioji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija po 2030 metų. Ją tikimasi patvirtinti 2024 metų pradžioje.
