Švedijos vyriausybė sieks naujų atominių elektrinių šalyje

Ministrų kabinetas siūlo panaikinti Švedijos aplinkos apsaugos kodekse numatytą apribojimą, kad šalyje gali veikti ne daugiau kaip dešimt reaktorių, praneša Švedijos televizija, kuria remiasi Estijos verslo dienraštis „Aripaev“.

Valdžios institucijos taip pat nori panaikinti apribojimą, pagal kurį reaktoriai gali būti statomi tik trijuose šalies regionuose.

„Reikia turėti galimybę statyti daugiau reaktorių skirtingose vietose“, – pristatydamas pasiūlymą sakė Ulfas Kristerssonas, Švedijos ministras pirmininkas.

Romina Purmohtari, klimato apsaugos ministrė, pritarė tam, kad naujus reaktorius reiktų statyti ten, kur jie duotų daugiausia naudos. Ji neatmetė idėjos, kad tai galėtų būti mažesni reaktoriai.

„Matome, kad kitos šalys vietoje kelių didelių reaktorių stato mažus. Mes taip pat norime, kad teisės aktai leistų statyti įvairių tipų reaktorius“, – komentavo ministrė.

Kur gali būti statomos naujos atominės elektrinės, ministrai dar nepasakė: tai priklausys nuo rinkos dalyvių pateiktų statybos pasiūlymų.

Be to, ministrai patvirtino, kad jie svarsto galimybę vėl paleisti dabar neveikiančias Ringhalso 1 ir 2 atomines elektrines. Toks pasiūlymas teikiamas svarstyti. 

Švedijos vyriausybė numato, kad įstatymas galėtų įsigalioti 2024 m. kovą.

Lietuva iš Švedijos importuoja daugiausia elektros energijos, o Švedija yra viena iš nedaugelio elektrą vis dar eksportuojančių valstybių regione. Elektra Lietuvą pasiekia 700 MW galios jungtimi.

Šiuo metu maždaug 75% elektros energijos Švedijoje pagaminama iš hidroelektrinių (43%) ir branduolinės (31%) energijos. Švedija šiuo metu turi 3 atomines elektrines su 6 komerciniais reaktoriais. Apie 16% elektros energijos gaunama pažabojus vėją. Be to, bendros šilumos ir elektros energijos jėgainės, kuriose daugiausia deginamas biokuras, Švedijoje pagamina dar apie 9% elektros.

Kiek anksčiau Matsas Greenas, Švedijos parlamento narys, interviu VŽ pasakojo, kad sieks šalyje atgaivinti atominę energetiką.

„Ji nepriklauso nuo oro sąlygų, vėjo ar saulės, jai negalioja sezoniškumo faktoriai. Užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą reikiamu kiekiu gali tik branduolinės elektrinės ir katilinės, kuriose deginamas kuras (dujos, naftos produktai, biokuras)“, – aiškino parlamentaras. 

Jo teigimu, už elektros tinklo balansavimą branduolinių elektrinių valdytojams turi būti sumokama, nes elektros tiekimo sistema negali būti paremta, pavyzdžiui, vėjo energetika ar saulės elektrinėmis. 

„Sistema neveiks, kai saulė nešvies ir vėjas nepūs, todėl už tinklo palaikymo paslaugas branduolinių jėgainių operatoriams turi būti atlyginta“, – pridūrė jis.