Verslininkai Seime prašė fiksuoti dalį elektros kainos, suteikti paskolų ir subsidijų
Tokius pasiūlymus verslininkai ketvirtadienį pristatė neeiliniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kuriame aptarta galima valstybės parama Lietuvos pramonei ir verslui, patiriančiam itin didelių išlaidų dėl aukštų energijos kainų.
Pasak Arūno Martinkevičiaus, baldų gamybos, tekstilės ir nekilnojamojo turto grupės SBA prezidento, jo vadovaujama grupė iš vidinių rezervų per mėnesį sutaupo apie 10% energijos, tačiau vien elektra pabrango 10–13 kartų. Jo teigimu, valdžia turėtų mokėti verslui 100 Eur už megavatvalandę subsidijas.
„Šiuo metu klausimas yra ne apie pelną, o apie išgyvenimą, nes aš neturiu Hario Poterio lazdelės, kuri dar labiau sumažintų elektros sąnaudas“, – komiteto posėdyje sakė A. Martinkevičius.
Jis sakė pasigendąs Vyriausybės lyderystės šiuo klausimu, nes kitaip įmonių laukia neišvengiami bankrotai, veiklos stabdymas, prastovos, darbuotojų atleidimai.
„Kaip vienintelę priemonę, kuri pagelbėtų pramonei, kad to neįvyktų, matau subsidijas – po 100 Eur už vieną megavatvalandę elektros ir dujų. Nėra kito kelio“, – sakė A. Martinkevičius.
Kitos – vienos didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių VMG savininkas Sigitas Paulauskas pabrėžė, kad, be subsidijų, valstybė privalo skubiai atlikti „Igničio“ galimybių gaminti daugiau vietinės energijos auditą.
„Energetikos ministro 2030 metais siūlomas šviesus apsirūpinimo sava energija rytojus man neįdomus. Protu suvokiamomis kainomis energijos verslui reikia čia ir dabar, o ne rytoj ar poryt“, – piktinosi VMG grupės savininkas.
Jis pasiūlė atšaukti vadinamąjį „Antiastravo“ įstatymą.
„Dar galime pamiršti tą savo įstatymą priimtą ir perkame elektrą iš baltarusių. Nes pas mus tokia situacija. Kam mes būsime reikalingi, jei viską sustabdysime? Nežinau, kur čia moralu – aš ne politikas. Šioje vietoje nei mes laidų nukarpėme, reikia tartis“, – komiteto posėdyje sakė verslininkas, kurį cituoja „delfi.lt“.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, šiuo metu iš 4.000 šalies pramonės įmonių 60% elektrą perka rinkos kainomis – vidutiniškai po 30 centų už kilovatvalandę.
„Energija sudaro nuo 3% iki 25% gaminių savikainos, todėl kai ji per mėnesį pabrangsta 3,5 karto, tai jau nebėra smūgis žemiau juostos – tai nokautas, todėl valstybė turėtų imtis precedento neturinčių priemonių, pavyzdžiui, trejiems metams fiksuoti bent jau dalies elektros kainą“, – BFK posėdyje siūlė pramonininkų vadovas.
Pasak V. Janulevičiaus, valstybė turėtų verslui pasiūlyti bent milijardo eurų lengvatinių paskolų, kad įmonės galėtų įsirengti nuosavus energijos gamybos šaltinius.
„Saulės elektrinių savikaina yra 8-12 centų už kilovatvalandę, vėjo jėgainių – 6, jūrinio vėjo – 3 centai. Su tokio žalumo ir ekonomikos energijos gamyba mes nušautume jau nebe vieną riebų zuikį: pramonė turėtų nepriklausomus pigius energijos šaltinius, taip pat taptume itin konkurencingi Europos Sąjungoje dėl savo žalumo ir CO2 pėdsako“, – sakė pramoninkų konfederacijos vadovas.
Žemės ūkio, maisto gamybos ir prekybos bendrovės „Linas Agro“ valdybos pirmininkas Darius Zubas pabrėžė, kad mokesčiais valstybę išlaikantis verslas energetinės krizės metu norėtų sulaukti iš jos solidarumo.
„Ši žiema verslui bus išgyvenimo klausimas. Tai, kad mūsų įmonės per ją patirs apie 10 mln. Eur nuostolių – katastrofa, bet ne verslo pabaiga. Norėtųsi, kad valstybė suprastų mūsų padėtį ir solidariai padengtų bent dalį verslo kaštų“, – sakė D. Zubas.
Neeiliniame komiteto posėdyje taip pat dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijų bei Investuotojų forumo atstovai.
Prezidento atstovas ketvirtadienį paragino Vyriausybę padėti verslui amortizuoti drastiškai išaugusias energijos išteklių kainas bei iki kitos savaitės pristatyti konkretų pagalbos planą.
Taip pat skaitykite: Energetikos ministerija vengia žadėti pagalbą verslui, M. Majauskas piktinasi, jog institucijos kratosi atsakomybės
