Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-11-24 08:53
2025-11-20 12:24
2025-11-19 17:29
2025-11-18 12:13
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
na tiesiog puiku, iškart jaučiu proveržį.
Smalsu sužinoti, kodėl Britai pasirinko Lietuvą? Ar čia sąlygos geresnės nei Anglijoje, daugiau saulės, ar tiesiog ES parama vilioja?
Nėra jokios EU paramos, ir nebus. Viskas rinkos sąlygomis. Priežasčių turbut ne viena, bet spėju didžiausia, kad čia deficitinė rinka.
Pigi žemė, 330kV tinklas pašonėje, elektros poreikis milžiniškas, statybos darbų kainos ir darbuotojų kvalifikacijos santykis optimalus...
JK su biurokratija pasirodo sunkiau vystyti ką nors ant žemės, bet spėju stato ir JK jie, tiesiog diversifikuoja investicijas, eksportuoja projektų valdymo patirtį, pinigus ir pan. Lietuviai gi irgi investuoja į JK.
Kuo greičiau, kuo daugiau bus atsinaujinančių, tuo geriau gyvensime. Dabar reikia išmaniųjų skaitiklių tinklą diegti kuo sparčiau, didesnius vartotojus skatinti rinktis kintamą elektros tarifą ir koreguoti savo pasyvų vartojimą automatiškai (karšto vandens ruošimas, šildymas, elektromobiliai) bei keisti tinklo apmokestinimą, kad pagrinde apmokestinti rezervuotą galią, o ne kWh.
būtent, šiuo metu galios panaudojimas yra labai mažas. ir tendencija bus tokia, kad elektra UK kainuos pigiau nei LT. su išmanumu bus iššūkių, nes nereikia vandens, kai nesi namie, arba ne viskam tinka atidėtas plovimas ir pan. - čia tik teoriškai gerai skamba, auto dieną namie irgi nekrausi, nes tuo metu esi darbe. o 2022 m. saulės generacija rodo 15-25% žemesnį lygį nei pernai (čia žinoma konkreti vieta, o ne visa LT)
Kad dar klausimas, kur elektra bus pigesnė, JK daug neanalizavau, bet man atrodo, kad LT, o tik vėliau susilygins kainos tarp JK ir LT. Karštą vandenį ruoši į boilerį, kuriame vanduo sluoksniuojamas. Pasiruoši 120 litrų, jei vonios neleidi - užtenka visai dienai. Elektros perteklius susidarys didžiausias ne darbo dienos viduryje, o savaitgaliais. Tada dažnai automobiliai stovi. Prie darbo šiaip irgi galima krauti elektromobilius. Šilumos siurbliai bent kiek išmanesni seka orų prognozes, renka informacija apie namo gebėjimą kaupti šilumą (išreikšta per šilumos kreivę) ir pagal elektros kainas gali parinkti kada įsijungti. Indaplovės ar skalbimo mašinos sunaudoja kažkur 1kWh (na 2 kWh jei virini ir skalbi intensyviai), per ciklą. Nieko tai nekeis. Kad bent iki birželio pas mane buvo gal 10% daugiau elektros pagaminta. Dar aišku priklauso ir nuo kampo bei orientacijos.
Prie tokiu elektros kainu zmones prie malkomis ir anglimis kurenamu peciu sugrizta. Sunku ikalbet rinktis kazka elektrinio kai elektros kaina 40ct ir auga. Taip pat dingo skirtumas tarp dienines ir naktines/savaitgalines kainos.
Nepastebėjau elektros kainų, per metus už elektrą sumokėjau 400€ viso. Karštą vandenį ir namus šildau gryna elektra, t.y. nėra net šilumos siurblio. Šilumos siurblį pastatysiu, kai pirksiu elektromobilį, tada nepilnai 400€ kainuos visa elektra namui ir transportui metams.
Barake gyveni?
Įdomu kiek Lietuvoje dar liko laisvų pajėgumų saulės elektrinėms. Su dabartinės rinkos tendencijomis panašu, kad greitai prieisime liepto galą, kai vasarą dienos metu neturėsime kur dėti pigios saulės elektros, o žiemą neturėsime iš kur jos gauti.
Tai ilgainiui reikės kaupimo sprendimų (kad ir toks kaip suomiai dabar stato, kaupiantis šilumą žiemai). O dar diversifikavimas su vėju (kuris kaip tik žiemą stipriausias).
tiesa kažkur per vidurį, dujos yra ir jos gerai, ne vien tik rusai jas parduoda
Reikia kalbėti atvirai. Dabar iš esmės jokių kaupimo sprendimų nėra. Vėjas irgi gerai, bet Lietuvoje dar atsilieka. Galėtų pardavinėti ir "Vėjo parkus".
Kruonio (dabar Brazausko) HAE turi didelius pajegumus ir juos vis plecia. Tai nesveiko dydzio baterija.
Kruonio HAE nesprendžia saulės klausimo. Priešingai, šie du šaltiniai vienas kitam trukdo. Kruonis baseiną pildo, kai pigi elektra ir mažas sunaudojimas (naktį), o elektrą gamina (vandenį išleidžia) dieną (kai didelis elektros poreikis). Kruonio baseinas gerokai per mažas, kad vasarą pripildyti vandens, o žiemą išleisti. "Pervysčius" saulės pajėgumus vasarą tiek dienos metu, tiek nakties metu elektra būtų pigi, todėl Kruonis stovėtų neveikiantis.
Netrukus pigi elektra pasidarys dieną. Dėl saulės elektros pasiūlos. Ir tuomet Kruonis teiks elektrą naktį/kai lyja/debesuota.
Tai problema, kad naktį nėra kam tiekti tą elektrą, t. y. elektros perteklius/kaina krenta. Teoriškai įmanoma, tik klausimas dėl maržų ir efektyvumo.
Siuo metu optimizavimui yra neissemiamos galimybes. Jeigu savaitgaliais peak'o valandos yra pigios, tai gali uzpumpuoti, o paleisti offpeak valandom arba palaikyti iki darbo dienu. Neteko girdeti, kad svedai, latviai ar suomiai turetu hidroakumuliaciniu elektriniu, tokiu atveju offpeak galetume parduoti jiems (per Nordpool birza).
Pilna hidro Norvegijoje
O kam švedam, latviams reikalingos hidroakumuliacinės (sukaupiančios energijos keliolikai val), jeigu didelė elektros dalis šiose šalyse yra pagaminama hidroelektrinėse? Latviai su švedais energijos tiekimą gali balansuot tiesiog esamų hidroelektrinių pagalba, kurių rezervuaruose yra sukaupta n kartų daugiau vandens/energijos nei dirbtinai pastatytose hidroakumuliacinėse.
Hidroelektrine ir rezervuaras nera tas pats. Run of River (RoR) yra beveik visiskai nekontroliuojama ir nuo lietaus/sezono priklausoma elektros gamyba. Su kaskadomis galima siek tiek koreguoti gamyba, bet tai nera didelis skirtumas.
Norvegija neturi daug vejo ir saules elektriniu. Kalba eina apie pertekline saules elektriniu gamyba.
Pati perteklinė gamyba nėra nieko labai blogo, esant pertekliui ją tiesiog galima eksportuoti. Esmė, kad jos nepritrūktų tada kai nėra saulės/vėjo etc., o tam hidroelektra labai palanki, kadangi gali užtikrinti iš esmės tobulai stabilią gamybą.
Jie pardavinės "baterijos" paslaugas. Gamins elektrą hidroelektrinėse, kai elektra bus brangi, o kai pigi, leis vandenį minimaliai.
Hidroelektrinėje gali reguliuoti išleidžiamo vandens kiekį ir iš lėto kaupti vandenį. Šiaip net apžvalgose Skandinavijoje sukauptas vandens kiekis yra vienas esminių faktorių prognozuojant elektros kainą Skandinavijoje ar Baltijos šalyse.
O tai dabar nepritrūkstame elektros? Mes saule ir vėju sprendžiame importo klausimą. Bus perteklius - eksportuosime. Bus nulinė kaina - dalį išjungsime, kol išaugs elektromovilių kiekis, šilumos siurblių su adaptyviu vartojimu ir pan.
Kruoniui būtent palanku kuo didesnis elektros kainų svyravimas, jam dzin, dieną ar naktį susidaro kainos pikas, jam svarbu kainų skirtumas. Ir nėra prasmės kaupti saulės elektros žiemai. Žiemą vėjas pučia daug stipriau. O jei vėjas nurimsta, tą dieną būna giedra ir jau įsijungia saulės elektrines, kurių 10 kW gali prikepti ir 30 kWh. Birželi 10 kW elektrinė daugiausia prikepė 70 kWh, kovo mėnesį apie 64 kWh. Ir čia be tracker'ių, ne idealiai orientuota, ne bifacial.
As ta ir sakau.
Norvegija turi galimybes kaupti, tuo tarpu kitose salyse jos yra ribotos.
psichozė atslūgs, kai saulės elektrinių bus per daug, balansavimo poreikis nedings, visi tie pasaugojimo mokesčiai (elektra nesisaugo, čia toks marketingas) labai išaugs, jei visi gamins kai saulė švies ir visi lauks pigios pasaugotos kai nešviečia.
Kol per visas jungtis pagamnsime tiek elektros piko metu, kad atpigtų iki nakties lygio, dar daug saulės elementų reikės. Išmani apskaita sutvarkys visą pasaugojimo klausimą. Šiuo metu mano pagamintos elektros kaina yra 2-3x didesnė, nei suvartotos. Iš solidarumo vartoju elektrą, kai jinai pigi, ne kada patogu, nors jokios naudos iš to neturiu.
Svarbu prieš 2035 nusipirkti naują dyzelį, dar ilgai džiugins nepriklausomumu ir nesusekamumu kada krovei kur krovei ir kur važiavai
Dar folijos kepurės nepamirškit nusipirkti.
o saulės baterija naktį geriau?
Čia kažkoks bajeris apie dyzelio nepriklausomumą? Namie distiliuojate? Ar aliejų iš Mcdonaldo pilate? Elektrą jau dabar netingintys gaminasi namie arba saulės parkuose.
Netingintys, su valdžios pagalba, parazituoja
Ateities kartų sąskaita parazituoja deginantys iškastinį kurą, kuris yra labiausiai valdžios dotuojamas, lyginant su atsinaujinančiais, jei būtų įvertinta visa daroma žala, kuri tik perkeliama ateičiai. "Po manęs - nors ir tvanas" - galit užsiklijuoti ant savo dyzelio.
Ateities kartų sąskaita žalieji demagogai Šri Lanką nuvarė
O kokie valstybiniai feed-in tarifai tokio dydzio elektrinems?
FIT jau daugelis saliu atsisake. Pereita prie FIP (feed in premium), bet dauguma tokiu projektu yra PPA (power purchase agreement) pagrindu.
Neduok lietuviui paavalgyti, duok pabambėti. Kaip blogai investicijos į saulės elektrinę, nes elektra pabrangs. Kaip blogai saulės elektrinės, nes ateityje nebebus taip gerai. Nu taip, ateityje matyt nebeatsipirks saulės elektrinės per du metus. Kaip blogai valstybė subsidijuoja saulės elektrines. Ir? Subsidija ne iš biudžeto. Taip pat subsidija ne iš kitų elektros vartotojų. Subsidijos išleistų pinigų apie 80% atsiima per porą mėnesių iš surinktų mokesčių. Subsidijai išleistas 1000€ vartotojams reiškia grubiai 1200€ sutaupytus per 5 metus įprastais laikais, ir realiai dabar kažkur turbūt tiek sutaupo per 2 metus. Išvada, bambekliams geriausia būtų elektra po 1,2€ iš atominės po dar 10 metų, iki tol pagyventų be elektros visai.