Premjerė: nacionalinės sankcijos Baltarusijai būtų kraštutinė priemonė, opozicija įgėlė dėl situacijos nesuvaldymo
„Mes tai pasiliekam kaip kraštutinę priemonę“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Taip ji kalbėjo užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog į šalį toliau vis įskrendant kontrabandiniams balionams iš Baltarusijos, o Minsko režimui neišleidžiant sulaikytų Lietuvos vilkikų, vertinamos galimybės turėti „įstatymą su nacionalinėmis sankcijomis už hibridinę veiklą, vykdomą prieš Lietuvą“.
Anot I. Ruginienės, šiuo metu yra intensyvinamos įvairios atsako Baltarusijai priemonės.
„Nepamirškime – atidarėme sienas, bet jas galime ir vėl uždaryti. Jeigu nebus paleisti vilkikai, jeigu neatsiras geranoriškumas, kurį matėme uždarant sieną, jeigu jis nesugrįš, tai imsimės vis griežtesnių ir griežtesnių veiksmų“, – sakė ji.
Baltarusija siekia susitikimo „politinių atstovų lygmeniu“
„Vienintelis reikalavimas, kurį Baltarusija yra pateikusi Lietuvai, yra surengti politines konsultacijas. Jis gautas notos forma praėjusį penktadienį“, – trečiadienį BNS nurodė Kristina Belikova, užsienio ministro patarėja.
Kiek anksčiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad Baltarusija siekia atidaryti bendravimo kanalą „politinių atstovų lygmeniu“.
„Tai reiškia ne techniškai spręsti, o jau diplomatinių derybų keliu“, – aiškino jis.
Anot ministro, minėtą poziciją Baltarusija pateikė po to, kai URM pareiškė protestą Baltarusijai dėl diskriminacinių veiksmų Lietuvos vežėjų atžvilgiu.
„Užsienio reikalų ministerija griežtai pareikalavo, kad Baltarusija nedelsdama nutrauktų šiuos diskriminacinius veiksmus bei perspėjo, jog priešingu atveju Lietuva pasilieka teisę imtis atitinkamų teisinių veiksmų, reikalauti padarytos žalos atlyginimo ir imtis kitų atsakomųjų priemonių tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu“, – teigiama penktadienį išplatintame pranešime.
S. Skvernelis: kol kas matau visišką pasimetimą ir koordinacijos trūkumą
Seimo opozicija teigia iš trijų ministrų neišgirdusi gerų žinių nei dėl kovos su kontrabandiniais balionais, nei dėl lietuviškų vilkikų parvykimo į Lietuvą.
„Kol kas, man atrodo, yra visiškas pasimetimas ir koordinacijos trūkumas, bandymas kažkaip tą karštą bulvę permesti nuo vienos ministerijos į kitą ministeriją“, – trečiadienį po trijų opozicinių Seimo frakcijų susitikimo su užsienio reikalų, vidaus reikalų ir susisiekimo ministrais sakė Saulius Skvernelis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis.
„Reikia pasakyti labai aiškią žinią, kad gerų žinių mes neišgirdome, be to, kad ketinama, stengiamasi, kažkas nemiega, nori daugiau pamiegoti ir siunčia kažkokius signalus mums, kuriuos mes patys turime suprasti ir interpretuoti“, – teigė jis.
S. Skvernelis tvirtino supratęs, kad sankcijų Baltarusijai įvesti greitu laiku nepavyks, rezultatų kovojant su kontrabandiniais balionais dar nėra, vilkikai namo parvyks, kai juos paleis Minsko režimas, o iš Vilniaus oro uosto geriau neskraidyti tarp „šešių valandų vakaro ir aštuonių ryto“.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasigedo pastangų formuojant regioninį atsaką Baltarusijai į jos hibridines veiklas.
„Be kaimyninių valstybių bendro fronto – ar keliant europinių sankcijų klausimą, ar įsitraukiant į „amerikietišką takelį“, kuris yra naujas etapas santykiuose tarp JAV administracijos ir Baltarusijos režimo – jokių diplomatinių pergalių mes čia nepasieksime“, – sakė jis.
„Bet koks rimtesnis veiksmas – ar pasienio punktus uždarinėsime, ar įvesime detalesnę automobilių patikrą – turime derintis tiek su lenkais, tiek su latviais. Neužtenka pasakyti, kad kalbėjau su Latvijos užsienio reikalų ministru ir jis mane tviteryje (dabar socialinis tinklas „X“ – BNS) parėmė“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
Konservatorių lyderio teigimu, norint padaryti poveikį Minsko režimui ypač reikia išvien veikti su Lenkija.
Jis teigė, kad konservatoriai palaikytų siūlymą įvesti nacionalines sankcijas Baltarusijai už jos vykdomą hibridinę veiklą. Pasak L. Kasčiūno, šią idėją svarstančiam užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui labiau įtikinėti reikėtų koalicijos partnerius.
„Pavyzdys, kuris buvo pavasarį: mūsų frakcija atnešė į Seimą siūlymą uždrausti Baltarusijos ir Rusijos piliečiams prie kritinės infrastruktūros įsigyti nekilnojamąjį turtą, ateiname su pateikimu, pateikimas nepraeina. Valdančioji dauguma atmetė šitą pasiūlymą. Ministrui Budriui teks labai rimtai padirbėti su valdančiąja dauguma, su savo koalicijos partneriais, su „Nemuno aušra“ ir kitais, kad įtikintų tai padaryti“, – sakė politikas.
Įgėlė premjerei – pasak jos, visi prie situacijos turi prisitaikyti
Liberalas Simonas Kairys po susitikimo BNS taip pat sakė nematąs sutelkto institucijų darbo.
VERSLO TRIBŪNA
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos pavasarį sudarė naują Kibernetinio saugumo subjektų registrą. Registre esančių organizacijų skaičius išaugo beveik penkis kartus – jame daugiau kaip 1.400 organizacijų iš 11 ypatingos svarbos ir 7 itin svarbių sektorių. Pagal atnaujintą Kibernetinio saugumo įstatymą (KSĮ) šios organizacijos privalo užtikrinti ir laikytis aukštesnių kibernetinio saugumo standartų. Didesnė dalis naujai įtrauktų organizacijų priklauso privačiam sektoriui.
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Kibernetinės atakos paliečia ne vien technologijas, jos taikosi į verslo procesus, tiekimo grandinę ir žmones, todėl tai nebėra tik IT skyriaus problema. Pasak tarptautinės įmonės, kuriančios saugumo ir privatumo produktus, „Surfshark“ rizikos valdymo vadovo P. Dauknio, griežtėjantys reguliavimai privers aukščiausius vadovus prisiimti atsakomybę už saugumo trūkumus, todėl ši sritis įmonėje turi būti valdoma taip pat nuosekliai, kaip finansai ar kokybės kontrolė.
„Jeigu ministrai dar savo dirvas kažkaip arė, stengėsi, bet visumą iš esmės, mano nuomone, gadina premjerė (...) Tokiose kritinėse situacijose yra labai svarbu aukščiausių šalies asmenų komunikavimas, o premjerė per dieną kartais gali pasakyti du skirtingus variantus. Ir visi, pasak jos, prie to (trukdžių – BNS) turi prisitaikyti – nuo verslų, nuo keleivių, nuo piliečių“, – tvirtino jis.
Buvusio kultūros ministro teigimu, visos hibridinės atakos ne tik kenkia verslui, žmonėms, saugumui, bet savyje turi informacinę dedamąją, todėl svarbu, kaip Lietuva komunikuoja šiais klausimais.
„Bandoma tuos balionus kažkaip lyginti su COVID pandemija, lyg dabar yra nauja realybė, supraskime, kad tie skrydžiai galės būti atidėti bet kada. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į pagrindinį skirtumą – COVID lėmė gamta, su gamtos procesais reikia tvarkytis vienaip, o čia yra ataka, strateguojama žmonių protų“, – sakė S. Kairys,
Pasak liberalo, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, norėdamas pasiekti rezultatų kovojant su kontrabanda, turėtų pasirūpinti, kad jie gautų orų atlyginimą.
„Jeigu mums reikia tvirtos sienos apsaugos, paruoštų pareigūnų, kompetentingai veikiančių, nebijančių priimti atsakingus sprendimus, pavyzdžiui, nuleidžiant tą balioną iš viršaus ar panašiai, bet lygiagrečiai nepadarome namų darbų, nesutvarkome net Vidaus tarnybos statuto, kur priklausytų didesnės algos. Dabar ministras pats pripažįsta, kad jis nežino, iš kur rasti resursų atlyginimų didinimui“, – sakė S. Kairys.
Kaip rašė BNS, dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo mėnesiui uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota.
Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo praėjusio ketvirtadienio vidurnakčio, tačiau Minsko režimas iš šalies neišleidžia lietuviškų vilkikų. Jis siekia konsultacijų užsienio reikalų ministrų lygiu.
Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.
Dėl kontrabandinių balionų spalio ir lapkričio mėnesiais stabdant Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą buvo paveikti 36 tūkst. keleivių planai ir atšaukti arba į kitus oro uostus nukreipti 249 skrydžiai.
