Lietuvoje to dar nebuvo: Suvalkijoje pastatyta didžiausia Rytų Europoje biometano gamybos jėgainė

Investicija - 29,5 mln. Eur

UAB IDAR yra dukterinė ViGo Bioenergy B.V. grupės įmonė, kuri priklauso VITOL SA, didžiausiai pasaulyje privačiai energetikos ir žaliavų įmonei. Biometano gamykla Paluobių k. yra pirmasis tokio tipo projektas VITOL SA struktūroje ir pirmoji investicija Lietuvoje. 

Šios gamyklos statyba užtruko 13 mėnesių – nuo pirmo ekskavatoriaus kaušo  aikštelėje iki statybų užbaigimo akto.

A. Kiselys pasakojo, kad Europoje yra panašių ir net didesnių gamyklų, tačiau jose naudojamos maisto atliekos, augalinės kilmės žaliavos, o tai stipriai supaprastina užduotį. Mat tokiu atveju reikia perdirbti kelis kartus mažiau žaliavų norint gauti tą patį rezultatą.

„Mes orientuojamės į biometano gamybą tik iš gyvulių ir paukščių mėšlo, kadangi tai duoda didžiausią aplinkosauginį efektą, – teigė bendrovės vadovas. – Jėgainėje per metus bus pagaminama 11,5 mln. kub. m biometano, kas atitinka 125 GWh energijos arba 8 200 tonų suskystintų gamtinių dujų. Su tokiu kiekiu skysto dujinio kuro, pagaminamo per metus, sunkiasvorė krovininė mašina nuvažiuotų beveik 35,4 mln. kilometrų.“

Pasak A. Kiselio, gamybai per metus bus sunaudojama 440 tūkst. tonų karvių ir paukščių mėšlo, kuris bus tiekiamas iš 25-ių žemės ūkio bendrovių ir ūkių. Perdirbus mėšlą bus pagaminama 425 tūkst. t organinių trąšų, kurios grąžinamos žemdirbiams. Bus pasiektas 86 500 t CO2 emisijų sutaupymas. Tokį kiekį CO2 per metus absorbuoja 26 700 ha miško.

Šitoje įmonėje sukurta 18 nuolatinių darbo vietų. Bendra investicija į projektą sudaro 29,5 mln. Eur. Tiekėjams ir vietinėms transporto kompanijoms išlaidos sudarys 4 mln. Eur per metus, o išlaidos žaliavos operaciniams kaštams, darbo užmokesčiui, mokesčiams sudarys irgi apie 4 mln. Eur.

„Tai yra pagrindiniai projekto rodikliai, kuriais mes didžiuojamės, kurie yra ilgo valstybės, vietinės bendruomenės, mūsų partnerių ir mūsų darbo rezultatas, – džiaugėsi A. Kiselys, prisimindamas, kad IDAR biometano gamyklos istorija prasidėjo 2020 metais, kuomet jis kartu su kolegomis įsigijo dvi bankrutuojančias biodujų jėgaines Latvijoje ir prikėlė jas naujam gyvenimui. Jie pradėjo kurti IDAR biometano gamyklą bei dar vieną tokį patį projektą Lietuvoje. Turėjo didelių vizijų vystyti didelius biometano projektus, bet visiškai neturėjo finansų toms vizijoms įgyvendinti.

„Aš visada sakau, kad nuosekliai ir kryptingai dirbant rezultatas anksčiau ar vėliau ateina. Taip ir atsitiko, 2022 metais įvyko mūsų pirma pažintis su VITOL, didžiausia privačia dujų ir naftos prekybos įmone pasaulyje. Sutapo mūsų požiūriai, tikslai, vertybės ir, svarbiausia, – VITOL patikėjo mumis. Patikėjo Lietuva, patikėjo investicijomis Lietuvoje, patikėjo mūsų komanda. Ir taip 2024 metų pradžioje mūsų įmonė tapo VITOL dukterinės bendrovės ViGo Bioenergy dalimi, atsakinga už biometano gamybos veiklos vystymą Europoje. VITOL mūsų mažai komandai suteikė galimybę įgyvendinti mūsų viziją – dirbti su dideliais biometano projektais visoje Europoje, eksportuoti mūsų žinias ir kompetencijas tarptautiniu mastu. Šiandien mes aktyviai veikiame Lietuvoje, Ispanijoje, Rumunijoje ir Latvijoje“, – pasakojo A. Kiselys.

 Biometano kelionė po Europą

ViGo Bioenergy yra integruota bendrovė, kurios veikla apima biometano gamybą ir realizavimą. Bendrovė turi daugiau nei 40 LNG degalinių tinklą Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Belgijoje.

Iš tikrųjų, įdomi yra energijos kelionė iš Lietuvos laukų į sunkvežimius visoje Europoje: Lietuvoje užauginti pašarai yra suvartojami gyvulių šėrimui, gyvulių mėšlas perdirbamas į biometaną, biometanas vamzdynais keliauja į dujų skystinimo terminalus Europoje, o iš jų - į ViGo LNG degalines, kur galiausiai yra sunaudojamas sunkiajame transporte. Ir tai padaroma su neigiama tarša aplinkai.

„Netrukus pradėsime antros biometano gamyklos statybas Pakruojo rajone. Noriu padėkoti VITOL už tikėjimą ir pasitikėjimą, už spaudimą, kuris verčia mus nuolat tobulėti, už aukščiausius verslo standartus, už galimybę įgyvendinti savo vizijas“, – susirinkusiems svečiams kalbėjo A. Kiselys.

Įdomu tai, kad pirminė šio projekto versija buvo 80 GWh per metus. Bet didelių pastangų dėka iš situacijos pavyko išspausti visą potencialą - 125 GWh/m projektą. A. Kiselys prisipažino pats netikėjęs, kad galima susitarti su tiek daug partnerių dėl žaliavų tiekimo, kol tai neįvyko.

„Didžiausias ačiū Jums visiems už tikėjimą, kad mes galime pastatyti tokį projektą, kad galime tai padaryti geriausiu būdu. Atskiras ačiū Petrui Puskunigiui ir Vaidui Navickui, kurie buvo pirmieji padėję parašus ant ilgalaikių mėšlo tiekimų sutarčių ir davė stiprų pagrindą tolimesniam projekto vystymui. Tikiu, kad mūsų  bendradarbiavimas bus naudingas visiems. Ačiū visai žemės ūkio sektoriaus bendruomenei.  VITOL investicija Lietuvoje į IDAR projektą patvirtina, kad Lietuvos valstybė, t. y. Jūs visi, kuriate palankias sąlygas investicijoms Lietuvoje, todėl užsienio investuotojai renkasi Lietuvą“, – neabejojo A. Kiselys.

Jis dėkojo ir Paluobių k. bendruomenei, kuri įsikūrusi arčiausiai šios įmonės, kad ji leido tapti bendruomenės dalimi, jog nuo pat projekto vystymo pradžios pavyko susikurti šiltus santykius. Įmonės vadovas džiaugėsi ir bendru darbu su „Amber Grid“ – dujų perdavimo sistemos operatoriumi. Teigė, kad ne paslaptis, jog dažnai su didelėmis valstybinėmis organizacijomis nėra lengva dirbti dėl didelio biurokratinio aparato, neaiškios komunikacijos ir kartais – negatyvaus požiūrio į verslą. „Darbas su „Amber Grid“ nė iš tolo nepanašus į tai, ką paminėjau, atvirkščiai, mes jautėme, kad „Amber Grid“ yra partneris, kuris visuomet stengiasi padėti, suprasti, ieškoti racionalių sprendimų. Todėl nesustokime, kartu kurkime toliau“, – džiaugėsi A. Kiselys.

Įdomus faktas: per metus ši jėgainė sumažins CO2 taršą 86 500 t, o tai prilygsta 26 700 ha miško absorbcinių pajėgumų.

Sveikinimai ir palinkėjimai

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. Viktoras Pranckietis sveikino su energetiniu šuoliu į XXI amžių ir sakė, kad šioje srityje dar yra daug nepanaudotų rezervų. Šiuo metu Lietuvos miškuose guli 20 mln. kub. m medienos, kuri supus išskirdama tą patį CO2 kiekį, kaip išskirtų ir degdama. „Manau, kad jūs prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo ir linkiu, kad ViGo gimtoji šalis Olandija niekada neatsidurtų po vandeniu“, – linkėjo V. Pranckietis.

Šakių r. savivaldybės meras Raimondas Januševičius sakė, kad šiuo metu kuriamos dar dvi panašios infrastruktūros, žalia energija apjungsiančios šį žemdirbišką kraštą. „18 naujų darbo vietų mūsų rajonui yra didžiulė pridėtinė vertė, keliaujame žaliosios energetikos kryptimi. Neatsisakome vizijos visgi pasinaudoti Šakių r. esančia geotermine anomalija – 3 km gylyje turime iki 100 laipsnių įkaitusią uolieną. Yra progresas ir noras, kad šis mūsų regionas būtų tikrai žalias ir galėtų aprūpinti namus šiluma ir sukurtų elektros energiją visai mūsų ateities infrastruktūrai bei verslui. Išskirtinėmis, galbūt šiek tiek pigesnėmis energetinėmis sąnaudomis mes ir norime privilioti, pritraukti verslą į savo regioną“, – kalbėjo R. Januševičius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas teigė: „Žemdirbiui šita žaliava visą laiką buvo trąša, naudinga bioaktyvi medžiaga, tačiau iš šalies mes girdime gerokai kitokius atsiliepimus. Jūs tai įvertinote teisingai ir visapusiškai. Mano manymu, šitas projektas yra labai svarbus dviem tvarumo aspektais. Pirmasis svarbus žemės ūkiui, nes visi žinome, kad žemės ūkis yra trijų pakopų ciklas – dirvožemis, augalininkystė ir gyvulininkystė. Jeigu dabar kalbame apie žaliavą ir pradėsime nuo gyvulininkystės, tai šis projektas pirmiausia skatina gaminti daugiau gyvulininkystės produkcijos ir žaliavos. Antras dalykas – jis leis perdirbtą žaliavą efektyviau naudoti dirvožemyje. Šis aspektas žemės ūkiui yra labai svarbus ir ypatingas“, – aiškino LŽŪBA prezidentas.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad žemės ūkio įmonės, dalyvaujančios šio projekto įgyvendinime, Lietuvai yra perspektyva. „Tai aš prašyčiau čia dalyvaujančių Seimo narių apie tai pranešti kitiems Seimo nariams, kitoms valdžios institucijoms, kurios kai kada mistifikuoja, kad mus išgelbės tik smulkūs ūkiai ir šeimos ūkiai. Jei nebūtų prekinių ūkių ir žemės ūkio bendrovių, tai nebūtų įmanomi štai tokie galingi ir pažangūs projektai“, – teigė J. Sviderskis linkėdamas, kad Lietuvoje būtų pastatyta ir daugiau tokių jėgainių.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3192?placement=

LŽŪBA viceprezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas P. Puskunigis teigė, kad tai iš tikrųjų ilgai lauktas projektas. „Mes tik pradėdami gyvulininkystės plėtrą ėmėme galvoti, ką reikės daryti su mėšlu, – kalbėjo P. Puskunigis. – Tai labai svarbu, kadangi ši atlieka yra ir trąša, ir naudinga, bet turi kai kurių nepatogumų – kvapas ir jo įterpimo terminai. Manau, kad ši gamykla padės mums išspręsti tas problemas, ir ne tik trąšų kvapų, bet ir sandėliavimo. Aišku, kad mūsų Lietuvos laukai labai stokoja šitos trąšos, todėl bus gerai, kad jos galės įsigyti ir ūkininkai, ir bendrovės.“

Laikinasis žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas teigė jaučiantis didžiulę pagarbą gyvulininkystės sektoriaus atstovams, nes tai viena sudėtingiausių žemės ūkio šakų. Jis dėkojo šitos idėjos sumanytojams ir vystytojams. Pasak I. Hofmano, tokie projektai rodo, kad žemės ūkis aprūpina žmones ne tik maistu, o maisto prieinamumas yra komfortas, kurio dažnai neįvertina asmenys, praradę ryšį su žemės ūkiu. Žemės ūkis gali aprūpinti ir energetika, o tai patvirtina, kokios yra didelės žemės ūkio galimybės.

„Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius džiaugėsi, kad jau padarytas didžiulis darbas. „Amber Grid“ – tai dujų perdavimo sistema, dideli vamzdžiai ir dideli slėgiai, todėl yra labai geros galimybės priimti į šitą sistemą biometaną ir perduoti jį vartotojams. Lietuvoje yra 2,5 tūkst. km vamzdynų, esame sujungti su terminalais Latvijoje ir Lenkijoje, užtat galime šitas dujas transportuoti po visą Europą. Tokioms bendrovėms kaip ši sudarytos galimybės užtikrinti savo prekybą. Tai yra investicijos į valstybę, žalinimo tikslai ir energetinis saugumas. Todėl džiaugiamės, kad šita organizacija padarė tokią reikšmingą investiciją“, – kalbėjo N. Biknius.

Atidarymo šventėje dalyvavusiems asmenims surengta ekskursija po jėgainės cechus, parodyta ir išsamiai paaiškinta, kaip veikia įrenginiai, kokios modernios panaudojamos technologijos.  

Stasys BIELSKIS, ŪP korespondentas. Nuotraukos: autoriaus ir UAB IDAR.

https://ukininkopatarejas.lt/naujienos/lietuvoje-to-dar-nebuvo-suvalkijoje-pastatyta-didziausia-rytu-europoje-biometano-gamybos-jegaine/