Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos rankose – visai karo pramonei svarbus koziris

Volframas kasykloje Pietų Korėjoje. „Reuters“ nuotr.

Neabejojama, kad didžiųjų valstybių kova dėl retųjų metalų gavybos tik aštrės, tačiau vienas iš jų – volframas – dėl savo svarbos karo pramonei gali išsiskirti iš kitų. Dar daugiau, Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja kontroliuoja 90% šio metalo, kuris naudojamas gaminant ginklus ir šaudmenis, gavybos.

Pekinas, atsakydamas į JAV įvestus muitus kiniškoms prekėms, pradėjo griežtesnę volframo eksporto kontrolę.

Kinijoje pagaminama apie 80% pasaulio volframo produkcijos, todėl nerimaujama, kad vyriausybė gali imtis priemonių, kurios dar labiau apribotų jo prieinamumą. Itin tankios medžiagos, naudojamos šarvuočiams, variklių dalims ir mikroschemoms gaminti, pasiūla tokiu atveju mažėtų, o kainos kiltų.

„Tai įspėjamasis Kinijos šūvis, nes be volframo negalime egzistuoti. Mūsų ekonomika, gamyba, gynyba – viskas nuo jo taip stipriai priklauso“, – interviu „Bloomberg“ sakė Lewisas Blackas, „Almonty Industries“ vadovas. Bendrovė daugiausia dėmesio skiria volframui kasti ir telkiniams žvalgyti. Pagrindinė veikla vykdoma Ispanijoje, Portugalijoje ir Pietų Korėjoje. Įmonė įtraukta į Toronto vertybinių popierių biržą.

Kinija veržia kilpą

„Kyla klausimas, kiek stipriai Kinija suverš kilpą, kad būtų išgirsta“, – nurodė vadovas.

Volframo rinka vertinama maždaug 5 mlrd. USD, todėl, „Bloomberg“ skaičiavimu, ji yra nišinė, palyginti su kitais pagrindiniais metalais, pavyzdžiui, variu, kurio segmento vertė viršija 200 mlrd. USD.

Visgi Kinija atsako į JAV muitus ir riboja mineralų eksportą. Naujausia eksporto kontrolė taikoma ne tik volframui, bet ir dar keturiems mineralams, kurie naudojami aukštųjų technologijų pramonėje.

Pekino noras pastaraisiais metais nustatyti prekybos apribojimus svarbiausioms naudingosioms iškasenoms privertė JAV ir jų sąjungininkių bendroves ieškoti alternatyvų Kinijos produkcijai. „Almonty Industries“ šiuo metu perkelia pagrindinę bendrovės buveinę iš Kanados į JAV. Įmonė daugiausia dėmesio skiria plėtrai Pietų Korėjoje, kur maždaug po dviejų mėnesių ketina atidaryti naują kasyklą, kurioje per pirmąjį etapą turėtų būti išgaunama 2.500 t volframo per metus.

Be to, 2022 m. JAV REEShore įstatymas (angl. Restoring Essential Energy and Security Holdings Onshore for Rare Earths Act) draudžia nuo 2026 m. naudoti Kinijos volframą karinėje įrangoje, o Europos Komisija dar penkeriems metams pratęsė importuojamam Kinijos volframo karbidui taikomus tarifus.

Kinijos dominavimas pasaulinėse svarbiausių naudingųjų iškasenų tiekimo grandinėse susiformavo per kelis dešimtmečius.

Savo ruožtu Michaelis Dornhoferis, metalų konsultacijų įmonės „Independent Supply Business Partner“ įkūrėjas, pabrėžė, kad pastangos gaminti volframą už Kinijos ribų, įskaitant planus statyti kasyklą Naujajame Bransvike (Kanada), kuri būtų gerokai padidinusi pasaulinius volframo gamybos pajėgumus, jau daugelį metų stringa.

Pasak jo, visi šie projektai buvo svarstomi dar prieš 20 metų.

„Kai žmonės sako, kad po dvejų ar trejų metų bus pradėti eksploatuoti telkiniai, kyla klausimas, ar galima jais tikėti. Kita vertus, volframas yra žemėje. Jis vis dar ten yra“, – CNBC televizijai kalbėjo jis.

Svarba karo pramonei

Volframas yra elementas, kurio atominis skaičius yra 74. Tai žemėje randamas metalas, dažniausiai kaip junginys su kitais elementais. Du ispanų chemikai Juanas Jose ir Faustas Elhuyaras jį atrado 1781 m.

Jis buvo atrastas kaip elemento, vadinamo volframitu, junginys, o galiausiai 1783 m. išskirtas kaip atskiras elementas. Volframas pasižymi unikaliomis savybėmis, dėl kurių jis gali būti plačiai naudojamas pramonėje. Tai labai kietas metalas, turintis mažą plėtimosi koeficientą. Jis turi aukštą lydymosi temperatūrą, labai gerai praleidžia šilumą, elektrą ir yra labai tankus.

Volframas karinės įrangos gamyboje naudojamas gana seniai. Dar 1822 m. jis buvo naudojamas ginklų vamzdžiams pagerinti. Statinėms gaminti naudotas plienas buvo labai jautrus korozijai dėl sąlyčio su šaunamaisiais milteliais. Į plieną pridėjus volframo padidėja jo patvarumas ir atsparumas korozijai.

Pirmojo pasaulinio karo metais iš plieno, legiruoto volframu, pagaminti pistoletai buvo patvaresni už pistoletus, pagamintus tik iš plieno. Volframo lydiniu legiruoti ginklai galėjo iššauti daugiau nei dvigubai daugiau šovinių nei plieninio vamzdžio ginklai, kol buvo sugadinti.

Šiandien volframas naudojamas gaminant neperšaunamas transporto priemones, šarvuotus tankus ir kitokią apsauginę įrangą, skirtą greitai skriejančių kulkų smūgiams atlaikyti.

Taip yra dėl volframo kietumo. Šią savybę, kaip ir kitas, galima sustiprinti legiruojant, kad gautume tvirtesnes kompozitines medžiagas.

Jis taip pat naudojamas gaminant šovinius su šarvamuše kulka. Jie skirti apsauginiams šarvams ir neperšaunamoms transporto priemonėms pramušti. Volframas gali atlaikyti didelius smūgius ir nesunkiai skyla. Dėl to jis naudingas gaminant tokio tipo šovinius.