G. Bertašius apie pieno pramonės investicijas į biotechnologijas ir kas yra GOS

Pradėkime nuo aktualijų. Kokia jūsų nuomonė apie politikų kuriamą Maisto tarybą? Ar ji galėtų paveikti kainas? 

Aš galvoju, kad negalėtų paveikti, nes Lietuvoje veikia laisva rinka. Ir man sudėtinga suprasti, kaip valstybės žmonės galėtų paveikti importuojamų produktų kainas. Juk importuotų produktų, taip pat ir pieno produktų, yra labai, labai daug. Tikslas aiškus, bet dar gairės nevisiškai aiškios, kaip visgi veiks taryba. Mano asmenine nuomone, turbūt bus sudėtinga reguliuoti kainas.

Bet gal koks nors politikų sprendimas galėtų padidinti Lietuvos pieno perdirbėjų konkurencingumą ir turėti poveikį kainai? Pavyzdžiui, Estijos vyriausybė diskutuoja apie atsinaujinančios energijos kainų mažinimą pramonei. Manoma, kad dėl to sumažintų ir maisto produktų kainos galutiniam vartotojui. Ką jūs apie tai manytumėt?

Šiandien Lietuvos pieno pramonė Baltijos šalyse yra stipriausia. Ir jeigu būtų skiriama papildoma parama ūkininkams kurti naujas fermas, jeigu būtų palaikomi vidutiniai ūkiai ir jie galėtų didinti pieno kiekius, tuomet konkurencingumas didėtų. Kadangi būtų perdirbama daugiau pieno, mažėtų perdirbėjų kaštai. Ir aišku, galėtų laimėti vartotojas, nes turėtume daugiau galimybių mažinti kainas. Tai būtų viena priemonių.

O ar sektorių paveiktų Ramūno Karbauskio planai dėl galimos pieno perdirbimo įmonės statybos. Kooperatyvas „Pienas LT“ tai pat investuoja 50 mln. Eur į plėtrą. Tuomet konkurencija dėl žaliavos dar sustiprės?

Tikrai manau, kad ne – mūsų „Vilvi“ grupė žiūri į Baltijos šalis kaip į vieną erdvę. Ir, kaip jau skelbėme, investuojame mūsų įmonėje Bauskėje, kur perdirbsime papildomai 500 t pieno. Taip, konkurencija tarp perdirbėjų yra. Bet neužmirškim vieno dalyko, kad pieno kiekis Baltijos šalyse taip pat auga. Tiek 2023 m., tiek 2024 m. Ir, įvertinę, kiek ir kokių fermų dabar statoma, suprantame, kad pieno perdirbėjams pakaks.

O jeigu kalbame apie R. Karbauskį, tai jis stato dideles fermas ir realiai galėtų perdirbti savo pieną. Taip, kad tikrai pieno užteks visoms esamoms įmonėms.

Papasakokite plačiau, kas dabar daroma Bauskėje, kur suplanuotos didelės investicijos?

Taip, mes investuojame apie 50 mln. Eur į naują sūrinę ir gaminsime sūrį. O kitus produktus, kurie liks po sūrių gamybos, – išrūgas, ten skaidysime ir vešimės į Tauragę, kur turime prieš 7 metus pastatytą gamyklą, ir čia perdirbsime. Perdirbsime efektyviau, nes gamyba bus visiškai apkrauta ir taip kursime pridėtinę vertę grupei.

Kiek Bauskėje jau pasistūmėjo į priekį statybos?

Mūsų pastatas jau yra pastatytas, dabar įrengiame vidų ir turime balandžio 1 d. pradėti montuoti įrenginius. Šių metų pabaigoje prasidės bandymai, o kitų metų pradžioje pradėsime gamybą.

O į ką investuojate Lietuvoje?

Turime įvairių projektų, bet daugiausia – susijusių su efektyvumo didinimu. Tarkim, automatizuotas pakavimas, atsisakant darbo rankų. Vilkyškiuose visiškai baigėme vieną projektą, pradedame derinimo darbus. Investuojame į įvairius energijos taupymo projektus. Taip pat pasitelkdami biotechnologijas kuriame tam tikrus produktus arba žaliavas. Tikrai kiekvienoje iš penkių įmonių daugiau ar mažiau ką nors darome.

Pernai po pieno perdirbėjų susitikimo su tuomete ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite su jumis kalbėjomės apie sektoriaus bendrovių pageidavimą, kad jos, kaip ir kitos gamybos įmonės, galėtų pretenduoti į ES paramą inovacijoms. Ar šis klausimas sprendžiamas?

Ne. Niekas į priekį nepajudėjo.

Bet jūs jau gaminate inovatyvų produktą, kuris skirtas pagyvenusiems žmonėms ir padės organizmui atsistatyti po operacijų ir palaikyti normalią funkciją. Kokių naujų produktų galima tikėtis artimiausiu laiku?

Produkto pagyvenusiems žmonėms gamyba yra išbandyta, jo gamybai ruošiamės. Dabar mums reikia sukurti prekių ženklą, sukurti strategiją, įeiti į rinką. Būtent tuo dabar ir užsiimame. Tikimės, kad šiais metais jis pasirodys. Tobuliname jau gaminamus produktus, diskutuojame apie kitus galimus produktus.

Beje, vieną projektą įgyvendinome praeitais metais – išskiriame tam tikrą baltymą ir parduodame jį kaip žaliavą. Bet galvojame jį perdirbti ir toliau.

Dalius Trumpa, „Rokiškio sūrio“ vadovas, mane išmokė žodžio „laktoferinas“, kokio žodžio jūs išmokysite?

Na taip, tuo pačiu laktoferinu ir mes užsiimame. Tai yra vienas baltymas imuninei sistemai gerinti. Baltymas, kuris dingsta termiškai apdorojant pieną ir kurį galima „pagauti“ prieš pieną apdorojant.

Žodis, kurio galėčiau išmokyti, tai trumpinys GOS. Kai gliukozės ir galaktozės molekulės yra sujungiamos ne taip kaip laktozės. Žinia, laktozės junginys yra sudėtingai skaidomas. O sujungus molekules kitaip, organizmas gali jas įsisavinti.

Šitas produktas buvo sukurtas ir pagamintas Bauskėje. Tai nėra pasaulyje jokia naujovė, bet būdas tikrai yra unikalus. Tad visos žinios jau yra sukauptos, ir mes jas tikrai panaudosime.

Jeigu jūs vis daugiau dėmesio skiriate biotechnologijoms, inovacijoms, gal žvalgotės į startuolius ar kitas įmones, kurias norėtumėte nusipirkti ir kartu su jomis ką nors kurti?

Dar ne, bet mes kalbame apie R&D veiklą. Dabar tuo užsiimame ir jau esame numatę temas. Bet tai labiau tokie funkciniai produktai, kuriuos galima naudoti kitų produktų gamyboje. Tai tokį planą mes turime.

O kokios tendencijos Europoje? Į ką orientuojasi Europos didieji pieno perdirbėjai. Ką jie kuria?

Tų tendencijų yra įvairių, bet iš tikrųjų funkcinis pieno produktų dalių panaudojimas yra gana didelis. Tarkim, vaikų maisto papildymas laktoferinu ar GOS.

Laktoferino panaudojimas tiek Japonijoje, tiek Kinijoje jau yra kaip norma. Juo galima papildyti bet kokius produktus – jogurtus, sūrelius. Taip kad funkcinių produktų kryptis yra gana stipri.

Esate kalbėjęs apie siekį stiprinti „Vilvi“ prekių ženklą. Ar galima manyti, kad prekių ženklų „Vilkyškių“ ar  „Vilkyškių pieninė“ ilgainiui neliks?

Taip galima manyti. Jeigu atkreipėte dėmesį, šiandien švieži produktai jau žymimi dviem prekių ženklais – „Vilkyškių“ ir „Vilvi“. Mes pasirinkome tokį kelią su pereinamuoju periodu. Kaip kažkada Vilniaus bankas vadinosi SEB Vilniaus banku.

Mes darome tyrimus, žiūrime, koks yra „Vilvi“ žinomumas. Ir kai pamatysime, kad jau laikas, „Vilkyškių“ tiesiog nuimsime.

Tai ir juodo katino nebebus?

Juodas katinas, žinoma. Liks. Tai mūsų simbolis.

Lietuvos pieno perdirbimo sektoriuje sandoriai nėra dažnas dalykas. Nors įvairūs fondai, kaip teigiama, vis dažniau dairosi į maisto pramonę, norėdami įsigyti įmonių. Ar jūs tai jaučiate?

Taip, jaučiu. Kartais turime ir užklausų. Bet jeigu imtume „Vilvi“ grupę, matome, kad artimiausioje ateityje dabartiniams akcininkams galime sukurti nemažą pridėtinę vertę ir tai darome. Manau, kad dar ne laikas. Bet paklausimų – taip, yra.

Gal galite atskleisti, iš kur tie paklausėjai, iš kokių šalių? Gamintojai ar fondai?

Iš trečiųjų šalių. Dažniausiai fondai.

Jūsų nuomone, į Lietuvą, kurią kontroliuoja keturios stambios pieno perdirbimo įmonės, galėtų ateiti koks nors stambus pieno perdirbėjas? Juk sugebėjo į mažmeninės prekybos rinką įsiterpti  „Lidl“?

Manyčiau, kad taip. Mes iš tikrųjų nežinom, ką kiekviena įmonių grupė, kuri šiandien dirba Lietuvoje, galvoja. O pastatyti naują lygioje vietoje? Turbūt viskas įmanoma, bet tai nebūtų lengva.

Kodėl? Dėl žaliavos ar dėl to, kad tam reikia didelių investicijų?

Ir dėl žaliavos, ir dėl investicijų. Bet – niekada nesakyk „niekada“. Kad kas nors statytų naują, nelabai tikiu, o kad kas nors kurią nors įmonę gali nupirkti, tai manyčiau, kad taip.

Registrų centre yra toks Martynas Bertašius, prieš porą metų įregistruotos ūkininkų kooperatinės bendrovės „Reli“ administracijos vadovas. Jūs taip pat esate to kooperatyvo narys. Kuo jis užsiima?

Anksčiau turėjome dar vieną šeimos verslą – žemės ūkio bendrovę, kuri užsiėmė pienininkyste. Prieš porą metų mes ją pardavėme ir pasilikome žemę, kurią nuomoja pirkėjas.

Tai vaikai ruošiami perimti verslą?

Turiu du vaikus – dukrą ir sūnų. Dukra yra daugiau linkusi į meną, o sūnus dirba mūsų grupėje, užsiima papildais. Ar galės pakeisti mane ateityje? Dar gal per anksti kalbėti, matysim. Tačiau jis jau darbuojasi.

Pernykščiai grupės pardavimai augo 16,6%. Kaip dėl EBITDA, dėl dividendų?

Dividendus mokėsime ir mokėsime pagal mūsų dividendų politika, t. y. 25% nuo grynojo pelno. Per tris ketvirčius turėjome beveik 25 mln. Eur EBITDA, visų metų rezultatas bus geras. Na, akcininkai turėtų būti patenkinti.

O tą gerą rezultatą kas lėmė? Pieno kaina, poreikis, nauji produktai?

Tai tikrai ne vieno dešimtmečio darbas. Mes labai kryptingai ėjome su tam tikrais produktais. Pakeliui pasistatėme gamyklą Tauragėje, kur džioviname išrūgų dalis, t. y. išrūgos skaidosi į angliavandenius ir baltymus. Tai į mūsų pelno krepšelį atnešė savo indėlį. Galėčiau tik tiek pasakyti, kad praeitais metais mūsų visos gamyklos dirbo pelningai.

Praeitais metais visi vektoriai dirbo į vieną pusę. Buvo ir produktų paklausa, kainų konjunktūra gera. Mes, kaip grupė, perėjome į kitą lygmenį, radome savo kelią, subūrėme gerą komandą, pradedant pieno pirkimu, gaminių gamyba, pardavimu, – dirbame be galo efektyviai. Gamyklose prieš daugiau kaip 10 metų įkūrėme efektyvumo skyrių.

Daug sudėtinių dalių: tinkamas produktų krepšelis, efektyvumas. Todėl ir turim gerą praeitų metų rezultatą.