G. Jeglinskas: Giraitės ginkluotės gamyklą ir „Detoną“ turėtų valdyti kitos ministerijos
Atnaujinta Vaido Sabaliausko, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktoriaus, komentaru
Jis mano, kad Kauno rajone veikianti Giraitės ginkluotės gamykla ir padalinius Pakruojyje bei Akmenėje turinti Kaune registruota sprogmenų gamybos bendrovė „Detonas“ neturėtų būti pavaldžios Finansų ministerijai. Anot jo, šioms įmonėms reikia karybos specialistų ir daugiau investicijų.
„Klausimą dėl tam tikrų gynybos pramonės valstybinių įmonių jurisdikcijos reikia kelti plačiame kontekste. Kodėl Giraitės ginklų gamykla yra pavaldi Finansų ministerijai, o „Detonas“ – Susisiekimo ministerijai. Pavaldumo pasikeitimas gali turėti įtakos jų gyvybingumui“, – po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždaros diskusijos dėl gynybos pramonės plėtros pirmadienį žurnalistams teigė komiteto vadovas.
Reikalavimai gynybos pramonėje norinčioms veikti įmonėms yra per griežti
Kaip BNS sakė Vaidas Sabaliauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius, dabar reikalavimai į gynybos pramonę norinčioms žengti įmonėms yra per griežti, o labiausiai suvaržymai kenkia inovatoriams.
„Jiems sunku pradėti verslą, nes neturint jokios produkcijos, nežinant, ar bus kažkas sukurta, jau reikia gauti licenciją, įsirengti patalpas, kurios atitiktų tam tikrus reikalavimus“, – BNS teigė V. Sabaliauskas.
„Didelės problemos yra ir didelėms gamykloms, gaunančioms užsakymus ir iš užsienio, į kurias, pavyzdžiui, norima nuvežti vieną kitą detalę padaryti ar išbandyti. Pavyzdžiui, viename fabrike noriu nufrezuoti, kitame nušlifuoti, o trečiame nuchromuoti. Kiekvienas fabrikas, kuris norėtų padėti, turėtų gauti licenciją ginklų dalių gamybai, įsirengti atitinkamus reikalavimus atitinkančias patalpas“, – sakė asociacijos vadovas.
V. Sabaliauskas sakė manantis, kad kai kuriais atvejais užtektų veiklos deklaravimo.
„Kad būtų galima tokioms didelėms gamykloms be jokių specialių reikalavimų atlikti vienetinius darbus – apdirbti ar pagaminti pavienes detales. Gal įmonei, kuri gautų užsakymą, užtektų kažkam paskambinti, gal išsiųsti elektroninį laišką, o gal į žurnalą užtektų parašyti, kad gamino detalę tam ir tam užsakius“, – svarstė V. Sabaliauskas.
Pasak jo, veiklos liberalizavimui labiausiai priešinasi Vidaus reikalų ministerija ir policija, teigiančios, kad svarbiausia yra visuomenės saugumo užtikrinimas.
V. Sabaliausko teigimu, dabar 80 šalies įmonių norėtų savo veiklą susieti su gamyba gynybos sektoriui.
Krašto apsaugos ir ekonomikos ministerijos pateiks pataisas
G. Jeglinskas neatmeta galimybės, kad atlaisvinimai bus taikomi ir lazerių, programinės įrangos gamybai.
„Jeigu lazeris ar programinė įranga tampa gynybos dalimi, ji gali būti laikoma ginklo dalimi. (...) Išnaudokime galimybes. Didžiulės galimybės ateina ekonomiškai“, – pridūrė komiteto vadovas.
Pasak jo, uždarame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo sutarta, kad Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengs ir Seimui pateiks pataisas, kurios leistų gynybos pramonei veikti sklandžiau.
Anot jo, tokiose įmonėse turėtų būti daugiau specialistų, kurie išmanytų karybą, o ne tik komerciją.
„Į jų valdymą reikia įvesti daugiau žmonių, suprantančių karybą, o ne tik komercinius dalykus“, – dėstė G. Jeglinskas.
„Žinau iš pačios Giraitės gamyklos, kad noras buvo investuoti iš karto, bet kadangi Finansų ministerija žiūri tik per finansinius rodiklius, sakė, kad nieko negalime skolinti, nes neatitinkate... Nors jeigu būtų buvusi politinė valia, į tokias įmones buvo galima investuoti daugiau ir jas paversti pelningomis įmonėmis“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Giraitės ginkluotės gamykla su 1% akcijų dalyvauja Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ ir Lietuvos energetikos grupės „Epso-G Invest“ kuriamoje bendroje įmonėje „Rheinmetall Defence Lithuania“, kuri įgyvendins bendrą maždaug 300 mln. Eur vertės artilerijos amunicijos gamyklos projektą.
Be to, JAV gynybos technologijų milžinė „Northrop Grumman“ Giraitės gamyklos teritorijoje ketina statyti 30 mm kalibro šaudmenų gamybos liniją.
Giraitės gamyklos pajėgumų plėtrai Finansų ministerija iki 2027-ųjų ketina skirti 36 mln. Eur. Pernai jos kapitalas buvo padvigubintas iki 22,3 mln. Eur.
„Detonas“ šiemet šiaurės Lietuvoje ketina pradėti 28 mln. Eur vertės sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) gamyklos statybą – ji pagamintų 1.000 tonų TNT per metus, gamyklą planuojama pastatyti per dvejus metus.
