Vokietijos deindustrializacija: šiemet panaikinta 50.000 darbo vietų

„Vokietijos ekonomika atsidūrė ant recesijos slenksčio, pramonė išgyvena krizę. Įmonių būstinėse plinta pesimizmas. Per didelė biurokratija, brangi energija ir didelė Kinijos konkurencija slegia bendroves. Vis daugiau jų skelbia taupančios lėšas ir todėl atleidžiančios darbuotojus“, – rašoma verslo leidinio „Deutsche Wirtschafts Nachrichten“ portale.

Darbo vietų mažinimas nuo vasaros pradžios dar paspartėjo, rodo verslo konsultacijų įmonės EY duomenys. Antrąjį ketvirtį, balandžio–birželio mėnesiais, darbuotojų skaičius buvo 0,4% mažesnis nei tą patį praėjusių metų ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį – 0,9%.

Nuo priešpandeminių 2019 m., EY skaičiavimu, darbuotojų pramonėje sumažėjo 152.400.

Ypač smarkiai, maždaug 4%, sumažėjo užimtųjų skaičius tekstilės ir drabužių gamyboje, gumos ir plastiko gaminių gamybos sektoriuje – 2,4%. Pasak EY, automobilių pramonėje užimtumas sumažėjo 1,5%, absoliučiais skaičiais tai 12.000 darbo vietų.

Nuo metų pradžios iki rugsėjo, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Vokietijos pramonės apyvarta smuko 4,2%. Remiantis negalutiniais Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, ypač smarkiai gamyba traukėsi elektronikos, automobilių ir mašinų gamybos sektoriuose.

Vokietijoje įmonės neinvestuos

„Dabartiniai pranešimai apie darbo vietų mažinimą ir išlaidų karpymo programas yra įmonių reakcija į labai problemišką pardavimų tendenciją“, – pažymi Janas Brorhilkeris, EY atstovas.

Pagerėjimo perspektyvų kol kas jis neįžvelgia, net atvirkščiai – padėtis gali dar pablogėti.

J. Brorhilkeris įspėja, kad negalima nuvertinti ekonominės rizikos Vokietijos eksportuotojams, kylančios dėl pasikeitusios valdžios JAV. Netikrumo yra ir dėl koalicinės vyriausybės.

Žlugus valdančiajai koalicijai, kanclerio Olafo Scholzo gruodžio viduryje laukia balsavimas dėl pasitikėjimo. Jį pralaimėjęs, kancleris galės prašyti prezidento paleisti parlamentą, tuomet nauji rinkimai turės įvykti per 60 dienų nuo parlamento paleidimo.

Pasak J. Brorhilkerio, „šiais laikais įmonės Vokietijoje neinvestuos“, jos kels gamybą į užsienį. Nors, anot analitiko, Vokietijai svarbios užsienio rinkos palyginti silpnos, bet jos šiuo metu siūlo daug geresnes plėtros galimybes ne kaip eksporto kryptys, bet kaip vieta gamybai.

„Daugelyje šalių bendrosios sąlygos yra gerokai geresnės ir palankesnės verslui nei Vokietijoje. Pradedant mokesčių našta, energijos ir darbo jėgos sąnaudomis ir baigiant biurokratija. Nepaisant visų politikų patikinimų, pastaraisiais metais mažindami biurokratiją nepadarėme jokios pažangos“, – pabrėžia EY atstovas.

Perspektyvoje – stagnacija

J. Brorhilkeris tikisi, kad pramonės apyvarta ateinančiais metais stabilizuosis žemame šių metų lygyje – tolesnis smukimas gana mažai tikėtinas, tačiau augimas taip pat.

Jo nuomone, norint ištrūkti iš ekonominio įšalo, reikėtų stipraus augimo impulso. Tačiau artimiausiais mėnesiais toks postūmis nenumatomas. Todėl įmonės ir toliau daugiausia dėmesio skirs sąnaudoms mažinti. Tai reiškia – Vokietijos pramonėje darbo vietų skaičius ir toliau mažės.

Analitikas prognozuoja, kad ypatingas vaidmuo teks automobilių pramonei, kurioje dirba 770.000 žmonių ir kuri glaudžiai susijusi su kitais pramonės sektoriais. Jos apyvarta šiemet turėtų būti 25 mlrd. Eur, arba maždaug 4% mažesnė nei ankstesniais metais.

„Vokietijai, kaip pramoninei valstybei, nepaprastai svarbu, kad šalies automobilių pramonės pertvarka būtų sėkminga ir kad ji kuo greičiau įveiktų sudėtingą dabartinį etapą. Nereikėtų nuvertinti šio pirmaujančio sektoriaus svarbos kitoms pramonės šakoms. Todėl itin svarbu, kad Vokietijoje būtų gerokai palengvintos bendros sąlygos automobilių gamintojams ir tiekėjams“, – ragina analitikas.

Surinkti duomenys rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas ir gamyklų uždarymas yra daugelio kompanijų darbotvarkėje. 

Grėsmingi pranešimai

Guolių tiekėja „Schaeffler“ Vokietijoje planuoja panaikinti 2.800 darbo vietų. Automobilių pramonės atstovė „Continental“ nuo 2023 m. vidurio jau panaikino 5.000 darbo vietų, o iki 2028 m. kompanijoje jų skaičius sumažės 7.150. Virš trečdalio mažinamų darbo vietų yra Vokietijoje.

Didžiausioje Vokietijos automobilių gamintojoje „Volkswagen“ trys gamyklos yra ties uždarymo riba. Tai grėsmė kelioms dešimtims tūkstančių darbo vietų.

Automobilių tiekėjas „Bosch“ gali atleisti iki 5.550 darbuotojų, iš jų Vokietijoje – 3.800. Mobilumo produktų tiekimo ZF per ateinančius metus Vokietijoje nori atleisti iki 14.000 iš 54.000 žmonių, o automobilių gamintojas „Ford“ iki 2027 m. pabaigos – 2.900.

Didžiausias Vokietijos plieno gamintojas „Thyssenkrupp Steel“ paskelbė, kad per ateinančius šešerius metus darbo vietų skaičius kompanijoje sumažės 11.000 ir iš dabartinių 27.000 liks apie 16.000.

Remiantis „Handelsblatt“ informacija, korporacija BASF iki 2024 m. pabaigos Vokietijoje panaikins 2.500 darbo vietų. Trys gamyklos Liudvigshafene bus uždarytos.

„Dabartinės ekonomikos prognozės reiškia, kad iki 2029 m. galime netekti 5.000 darbo vietų“, – sako Sigrida Nikutta, krovinių vežimo geležinkeliu bendrovės „DB Cargo“ vadovė. Šiuo metu su darbo tarybomis susitarta dėl 2.300 darbo vietų mažinimo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad Vokietija 2025 m. pagal ekonomikos augimą atsidurs pramoninių šalių apatinėje eilutėje. Vienos didžiausių Europos ekonomikų augimo prognozę EBPO sumažino iki 0,7%.