Kinijos embargas kritiškai svarbiems mineralams – atsakas JAV su užkoduota žinute europiečiams

Reaguodama į naujus JAV lustų eksporto apribojimus, Kinija uždraudė galio, germanio, stibio ir vadinamųjų ypač kietų medžiagų, reikalingų pramonei, eksportą, teigdama, kad jie naudojami ir kariniams tikslams.

Draudimas taikomas kitų šalių įmonėms, kurios, įsigijusios iš Kinijos, perduoda naudingąsias iškasenas JAV įmonėms.

Tai yra pirmas kartas, kai Kinija į vyriausybės eksporto reglamentą įtraukė platų vadinamojo perkrovimo draudimą, rašo „The New York Times“.

Žinutė europiečiams

Kinija ilgą laiką smerkė kitų šalių, ypač JAV, bandymus nustatyti panašius apribojimus įmonėms, kurios perkrauna Kinijoje pagamintas prekes kitose šalyse.

Naujausias Pekino draudimas grasina dar labiau suskaidyti pasaulines tiekimo grandines ir priversti įmones rinktis, ar gaminiai su tam tikromis medžiagomis ir komponentais gali būti tiekiami tik Amerikos ar tik Kinijos rinkai.

Kinija bandė įtikinti įmones kitur, ypač Europoje, kad jos turėtų investuoti ir kurti tiekimo grandines Kinijoje, o ne JAV.

„Šis žingsnis žymi reikšmingą vykstančio technologijų karo tarp JAV ir Kinijos eskalaciją. O Europos Sąjungos (ES) įmonės vis labiau nerimauja, kad pateks į kryžminę ugnį“, – leidiniui sako Jensas Eskelundas, ES prekybos rūmų Kinijoje prezidentas.

Ekspertai sutinka, kad Kinijos žingsnis neturi precedento savo mastu, nors anksčiau būta mažesnių bandymų riboti eksportą per kitas valstybes.

Joergas Wuttke, buvęs ES prekybos rūmų Kinijoje prezidentas, teigia, kad Pekinas anksčiau buvo uždraudęs netiesiogines gaminių siuntas pernai gegužę. Tiesa, draudimas galiojo tik vienai JAV įmonei – formuotų plastikinių dalių importuotojai iš Kinijos.

Svarbių naudingųjų iškasenų eksporto draudimai  gali pasigirti gana ilga istorija.

Kai 2010 m., kilus teritoriniam ginčui, Kinija sustabdė retųjų žemės metalų eksportą į Japoniją, Prekybos ministerija tiesiog sukvietė metalus eksportuojančių bendrovių vadovus ir įsakė jiems nesiųsti jų tiesiai į Japoniją, taip pat nedidinti siuntų į kitas šalis, kurios galėtų vėliau persiųsti metalus į Japoniją. 

Tačiau ministerija niekada nepaskelbė jokio reglamento, kuriuo būtų įvestas embargas arba būtų uždraustas perkrovimas.

1973 m. arabų šalys įvedė šešių mėnesių embargą naftos gabenimui į JAV, reaguodamos į Amerikos paramą Izraeliui per tais metais vykusį Artimųjų Rytų karą. 

1941 m. rugpjūtį JAV įvedė naftos ir benzino eksporto į Japoniją draudimą, likus keturiems mėnesiams iki Japonijos puolimo Perl Harbore.

Visgi šį kartą ekspertai sutaria, kad naujasis Kinijos sprendimas įvesti pirmąjį platų perkrovimo draudimą gali pasirodyti svarbesnis nei tikrasis kritinių naudingųjų iškasenų embargas, nes dalis verslų jau buvo spėję susikurti tiekimo grandines, leidžiančias išvengti tiesioginio šių žaliavų importo iš Kinijos jas perkraunant kitose valstybėse.

Ar labai skaudės JAV?

Aiškiai atkirsdama, o ne tik apribodama strategiškai svarbias medžiagas puslaidininkių, gynybos ir elektromobilių sektoriams, Kinija aiškiai peržengė naują liniją ilgai besitęsiančiame prekybos kare, skelbia Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai.

Jų teigimu, Kinija visgi atrinko tuos mineralus, kurie nesužlugdys jokios JAV pramonės, o tai palieka Kinijai daug šaudmenų, kad galėtų sukelti didesnį ekonominį skausmą, reaguodama į bet kokius tolesnius prekybos apribojimus, kuriuos gali įvesti naujoji D. Trumpo administracija.

Ekspertai teigia, kad daugeliu atvejų draudimai neturės didelio ekonominio poveikio. Taip yra iš dalies dėl to, kad Kinija jau prieš kelis mėnesius apribojo šių mineralų eksportą, taip pat todėl, kad jie dažniausiai naudojami puslaidininkių pramonės nišinėms kategorijoms. JAV šių medžiagų importas iš Kinijos jau sumažėjo, nes amerikiečių bendrovės rado naujus medžiagų šaltinius arba pakaitalus.

Visgi neseniai atliktas JAV geologijos tarnybos tyrimas parodė, kad, Kinijai visiškai uždraudus galio ir germanio patekimą į JAV, bendrasis šalies vidaus produktas gali sumažėti 3,4 mlrd. USD. Be to, tai yra medžiagos, į kurias JAV politikai tikrai atkreips dėmesį, nes jos paliečia daugybę saugumo formų: ekonomikos, energetikos ir gynybos.

Pavyzdžiui, stibis naudojamas šarvus pramušančiame šaudmenyje, naktinio matymo akiniuose, infraraudonųjų spindulių jutikliuose, kulkose ir tiksliojoje optikoje.

Įmonės naudoja galį gamindamos įvairius karinius ir elektronikos komponentus, įskaitant palydovines sistemas, galios keitiklius, šviesos diodus ir didelės galios lustus, naudojamus elektrinėse transporto priemonėse. Germanis naudojamas šviesolaidžiuose, infraraudonųjų spindulių optikoje ir saulės elementuose.

JAV geologijos tarnybos duomenimis, prieš apribodama šių medžiagų srautą, Kinija atsiriekė daugiau nei pusę JAV galio ir germanio importo. Kartu Kinija ir Rusija valdo 50% pasaulio stibio atsargų.

Savo ruožtu Kinija neatmeta galimybės, kad ji taip pat gali dar labiau apriboti grafito, kuris sudaro didžiąją dalį ličio jonų baterijų anodų, naudojamų elektrinėse transporto priemonėse, baterijose ir plataus vartojimo elektronikoje, pardavimą.