Valstybei svarbių projektų inžineriniai tinklai galės būti tiesiami šalia kelių
Atnaujinta Susisiekimo ministerijos komentaru.
Atsakingoms ministerijoms patvirtinus KTR pokyčius, Valstybei svarbūs projektai ir nauji Valstybės valdomų energetikos įmonių inžinerinių tinklų tiesimo keliuose projektai, bus suderinti nepažeidžiant teisės aktų. Tai turėtų pagreitinti ir palengvinti projektų derinimo procesus tiek kelininkams, tiek energetikams.
„Kartu reglamentuoti minimalūs elektros požeminių kabelių tiesimo gyliai kelių sankirtose su keliais, suteikiant galimybę juos gilinti specifiniais atvejais, tačiau paliekama galimybė nustatyti ir didesnius gylius specifiniais atvejais“, – agentūra „Elta“ cituoja Susisiekimo ministeriją.
Nutarimas taip pat numato, jog išskirtiniais atvejais gali būti supaprastinti taikomi reikalavimai dėl atstumų tarp kelio elementų iki požeminių kabelių.
„Išimtinais atvejais, kai nėra galimybės kabelių įrengti už kelio juostos ribų, numatyta galimybė mažinti horizontalius atstumus nuo kelio elementų“, – rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
Ne valstybinės svarbos projektų atstovų problemos išlieka
Vis tik, įmonės „Via Lietuva“ atstovų teigimu, atlikus būtiniausius KTR pakeitimus, kol kas lieka neatliepti kitų verslų – saulės, vėjo elektrinių vystytojų, vandentvarkos, telekomunikacijų įmonių, norinčių inžinerinius tinklus tiesti kelių infrastruktūroje, lūkesčiai.
Pasak „Via Lietuva“ vadovo, lieka neišspręstas ir senų inžinerinių tinklų iškėlimo iš kelių infrastruktūros finansavimo klausimas – visų senų tinklų iškėlimas iš kelio juostos ir toliau bus kompensuojamas mokesčių mokėtojų pinigais.
„Džiaugiuosi, kad atlikus būtinus teisės aktų pakeitimus uždegta žalia šviesa svarbių Valstybei projektų įgyvendinimui kelių infrastruktūroje, o „Via Lietuva“ – bus įgalinta Valstybei svarbius projektus derinti, nenusižengiant įstatymams. Kad tai svarbu, šiandien savo išvadose pasakė ir STT, atsisakiusi pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius korupcinės veiklos požymių ir kaip esminį trikdį įvardinusi – tarpinstitucinio koordinavimo trūkumą, – sakė Marius Švaikauskas, „Via Lietuva“ vadovas. – Vis tik, reikia suprasti, kad šiuo Kelių techninio reglamento pakeitimu, suteikus išimtinę teisę derinti valstybės valdomų energetikos įmonių projektus, kelių infrastruktūra vis dar lieka neįveiklinta ir uždara visam kitam verslui, o finansinė našta už senų tinklų iškėlimą lieka tik Valstybei“.
„Via Lietuva“: suderinti teisės aktams prieštaravusių inžinerinių tinklų klojimo nebuvo įmanoma
Nors kelių remontui ir atnaujinimui trūksta finansavimo, kaštai už seniau keliuose paklotų inžinerinių tinklų iškėlimą šiuo metu tenka kelius prižiūrinčiai įmonei „Via Lietuva“. Pinigai keliams tiesti, juos rekonstruoti, prižiūrėti, užtikrinti eismo saugą yra skiriami iš Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų, t. y. surenkamų mokesčių mokėtojų pinigų.
Vien 40 km ilgio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijos metu, už inžinerinių tinklų iškėlimą ar pertvarkymą „Via Lietuva“ sumokėjo 3,5 mln. Eur. Maždaug tiek pat kainuoja sutvarkyti 3 griūvančius tiltus.
Šiuo metu 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių ir 124 tiltai Lietuvoje yra blogos būklės. Norint sutvarkyti visus šalies kelius ir tiltus per dešimtmetį reikia maždaug 15 mlrd. Eur investicijų. Vien tik kitąmet šalies keliams finansuoti būtinos investicijos siekia 1,3 mlrd. Eur.
„Teltonikos“ skandalo kontekste „Via Lietuva“ buvo įvardinta kaip „nederinanti projekto ir stabdanti investicijų atėjimą į Lietuvą. Apie „Via Lietuva“ „nederinamus projektus“ viešojoje erdvėje pasisakė ir elektros skirstymo ir perdavimo operatorių ir su jų projektais susijusios įmonės.
Tačiau pasak įmonės vadovo, suderinti teisės aktams prieštaravusių inžinerinių tinklų klojimo kelio juostoje projektų įmonė „Via Lietuva“ iki šiol negalėjo.
Prasidėjus „Teltonikos“ skandalui ji pateikė pasiūlymų, kaip patobulinti esamus įstatymus.
Vienas „Via Lietuva“ siūlymų buvo susijęs su papildomais „Teltonika“ projektuotojų ir projekto vystytojų veiksmais, kad Valstybei reikšmingą projektą būtų galima suderinti.
Kitas – nukreiptas į LR Susisiekimo, Energetikos, Aplinkos ministerijas, siūlant pakeisti galiojančius teisės aktus, konkrečiai – Kelių techninio reglamento nuostatas, kad kelininkai Valstybei svarbius inžinerinių tinklų projektus kelio zonoje derintų greičiau ir paprasčiau.
Bendrovė kreipėsi į kelius projektuojančius, juos statančius, kelių techninę priežiūrą vykdančius specialistus, kad aptartų kelių infrastruktūros atlaisvinimo pasekmes keliams bei jų plėtrai.
Dabartinėje situacijoje „laimėtojų nėra“
„Via Lietuva“ ketina inicijuoti diskusijas su skirtingas verslo šakas vienijančių asociacijų atstovais dėl galimybių atverti kelių infrastruktūrą visoms verslo įmonėms. Bendra diskusija planuojama š. m. gruodžio pradžioje, jos tikslas išgirsti verslo poreikį ir surasti galimybes kelių infrastruktūrą labiau išnaudoti verslo ir visuomenės reikmėms.
„Šiuo metu kelio zonoje veikla yra draudžiama arba ribojama šalies įstatymų. Tai reiškia, kad Valstybė investavusi į kelių infrastruktūrą praktiškai negauna iš jos jokios grąžos tik patiria vis didėjančius infrastruktūros plėtros ir priežiūros kaštus. Tuo metu verslo įmonės priverstos koreguoti ar stabdyti plėtros planus, nes šalies įstatymai neleidžia ar riboja veiklą kelio juostoje. Situacija absurdiška, nes laimėtojų joje nėra“, – sako „Va Lietuva“ vadovas.
„Via Lietuva“ komanda kuria naują, tvarų kelių finansavimo modelį, kuris padėtų šią situaciją išspręsti. Modeliui kurti pasinaudota gerosiomis užsienio praktikomis, tačiau, kad šis kelių infrastruktūros finansavimo modelis būtų įgyvendintas reikia keisti šalies teisinę bazę.
