Vyriausybė Utenos pramonės parką pripažino valstybei svarbiu projektu, infrastruktūra kainuotų 5,5 mln. Eur
Aušrinės Armonaitės, Ekonomikos ir inovacijų ministrės, teigimu, rytinėje Lietuvos dalyje trūksta verslo ir pramonės vystymo infrastruktūros centrų.
„Turime geras laisvąsias ekonomines zonas Kaune ir į vakarus nuo Kauno, bet čia, savivaldybėse aplink Vilnių, to reikia. Ką šiandien priimame, yra galimybė ne tik Utenai, bet ir visam regionui“, – Vyriausybės posėdyje sakė A. Armonaitė.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, į Uteną būtų galima pritraukti vietos ir užsienio investuotojų, skatinti pramonės įmonių kūrimąsi ir plėtrą regione, be to, aplink miestą galėtų kurtis pažangių technologijų gamybos ir paslaugų įmonės.
Ministerija nurodo, kad iki 2039 metų į Utenos pramonės parką trimis etapais būtų pritraukta bent 53,2 mln. Eur privačių investicijų, o jame būtų sukurta ne mažiau nei 310 naujų darbo vietų.
Pasak jos, iki 2039 metų valstybės biudžetas papildomai gautų 16,3 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei 17,3 mln. Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.
Skaičiuojama, kad parko infrastruktūros kūrimas kainuotų 5,5 mln. Eur, iš kurių 2,2 mln. Eur padengtų valstybė, 1,5 mln. Eur – savivaldybė, o 1,8 mln. Eur – Europos Sąjungos (ES) parama.
Apie planus steigti Utenos pramonės parką pranešta dar 2018 metais. Jo steigimo iniciatyvai tuomet pritarė ir Utenos taryba.
