„Achemos“ pajamos smuko daugiau nei perpus, metai baigti nuostolingai
Pasak Audronės Kuskytės, „Achemos“ generalinės direktorės, tokius pokyčius lėmė 2022 m. Europos Sąjungos (ES) pramonės veiklą apsunkinusi energetinė krizė, kilusi kaip Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmė, bei staigūs ir neprognozuojami žaliavų kainų šuoliai.
„Bendrovė „Achema“, kaip ir didžioji dauguma energijai (dujoms, elektrai) imlių ES bendrovių, susidūrė su neprognozuotais pokyčiais energetikos rinkoje. Trąšų gamintojai iš gamtinių dujų išteklius valdančių šalių sugebėjo perpildyti ES trąšų rinką reikšmingai pigesne produkcija, todėl daugelis ES gamintojų buvo priversti sustabdyti gamybos procesus“, – įmonės pranešime cituojama A. Kuskytė.
Anot jos, pastaraisiais metais reikšmingai išaugus trąšų importui iš trečiųjų šalių, išlikti konkurencingu tampa vis sudėtingiau. Pagrindinės šalys, iš kurių Europą pasieka trąšos yra JAV, Egiptas, Rusija, Turkija. Jose pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų – kaina žymiai mažesnė.
„Taip pat gamintojai nepatiria apyvartinių taršos leidimų sąnaudų, kai tuo tarpu Europos trąšų pramonei vis didesnę įtaką daro emisijų mažinimo ir kiti „žaliojo kurso“ reikalavimai“, – akcentuoja vadovė.
„Eurostat“ duomenimis, azotinių trąšų importas į ES šalis 2023 m. siekė 9,87 mln. t, o 2022 m. buvo išaugęs iki 11,39 mln. t, kas yra atitinkamai 33% ir 53% daugiau nei vidutiniškai buvo importuojama šių trąšų 2019–2021 m.
Azotinių trąšų importas iš Egipto į ES šalis 2023 m., palyginti su 2020 m., didėjo 42%, o TOP5 šalys, daugiausiai importavusios azotinių trąšų į ES 2023 m., šių trąšų importą, palyginti su 2020 m., išaugino 75%.
Daugiausia azotinių trąšų 2023 m. į ES šalis buvo importuota iš Rusijos (2,3 mln. t), importas iš šios šalies buvo 45% didesnis nei 2020 m.
„Achemai“ įprastose eksporto šalyse – Prancūzijoje ir Vokietijoje – azotinių trąšų iš trečiųjų šalių pernai, palyginti su 2020 m., importuota atitinkamai 38% ir 459% daugiau.
2022 m. „Achema“ nutraukė pagrindinės žaliavos gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos, visą reikiamą gamtinių dujų kiekį bendrovė įsigyja iš Norvegijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos tiekėjų.
Praėjusiais metais Jonavos bendrovė eksportavo produkciją į 38 valstybes, pagrindinėmis eksporto kryptimis išliko Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos ir Skandinavijos šalys. Tarp naujų rinkų pernai atsirado tokios valstybės kaip Saudo Arabija ir Kambodža.
Į gamybos atnaujinimą, energetinių resursų ir poveikio aplinkai mažinimo projektus, energetinės sistemos modernizaciją pernai investuota 7,5 mln. Eur. Šiomis kryptimis žadama investuoti ir šiemet.
Iš viso per praėjusius metus įmonė į valstybės biudžetą sumokėjo 53,4 mln. Eur, iš kurių 7,7 mln. Eur sudarė mokėjimai „Sodrai“.
Praėjusiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija inovatyviai technologijai – elektrolizės integravimo į amoniako agregatą – diegti AB „Achema“ numatė skirti 122,65 mln. Eur.
