V. Sinkevičius: Briuselyje nemanoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją

Publikuota: 2022-05-12
Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Virginijus Sinkevičius, eurokomisaras. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Europos Komisija (EK) ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Virginijus Sinkevičius, Lietuvos deleguotas eurokomisaras. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją.

„Tai reiškia, kad visų pirma traukiniams, judantiems iš perkrovimo stočių į ES jūrų uostus, turi būti teikiamas prioritetas – sudaromi logistiniai koridoriai, o jūrų uostuose turi būti užtikrinami kuo didesni pajėgumai Ukrainos derliaus išplukdymui į pardavimo rinkas“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius, komentuodamas naujus EK pasiūlymus dėl priemonių, palengvinančių krovinių gabenimą iš Ukrainos. 

EK trečiadienį patvirtino planą, kaip Bendrijos narės gali padėti Ukrainai iki liepos išgabenti maždaug 20 mln. tonų grūdų. 

EK nario teigimu, toks siūlymas visų pirma skirtas Baltijos šalims, Lenkijai, Rumunijai, nes jos yra artimiausios Ukrainai. Anot eurokomisaro, EK nesvarsto humanitarinio krovinių gabenimo koridoriaus per Baltarusiją sukūrimo.  

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Politiškai tai yra neįmanoma: kaip garantuoti, kad iš Ukrainos važiuojantys grūdai atsidurs Klaipėdoje, o ne kokiam nors Rusijos uoste. Jau dabar Rusija vagia grūdus iš Ukrainos saugyklų ir šiandien laivas su tokiais grūdais švartuojasi Sirijoje“, – sakė  V. Sinkevičius.

„Jei Lukašenkai atrodo normalu prievarta nutupdyti lėktuvą ten, kur jis nori, tai pakreipti traukinio kryptį jam problemų tikrai nebūtų“, – pridūrė jis.  

Pasak eurokomisaro, naujoms priemonėms neplanuojama skirti papildomo finansavimo, o EK būtų savotiška šio proceso koordinatorė.

„EK veiktų kaip koordinatorius tarp ES šalių ir Ukrainos, kad logistinės operacijos būtų kuo efektyvesnės, o kiekvienoje šalyje turėtų atsirasti vieno langelio principas, kur galėtų kreiptis Ukrainos derlių eksportuojančios įmonės“, – teigė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, iki karo 90% viso Ukrainos grūdų derliaus buvo gabenama per uostus, o grūdų eksportas sudarė apie 20% visų šalies eksporto pajamų. Šiuo metu Ukrainoje yra per 40 mln. t grūdų, kurių pusė turėtų būti išvežta iki liepos. 

Marius Skuodis, susisiekimo ministras, šią savaitę teigė, kad yra tik du realūs būdai iš karo apimtos Ukrainos išvežti grūdus – su tarptautinių institucijų pagalba atblokuoti Ukrainos uostus arba sukurti humanitarinį koridorių per Baltarusiją.  

Pasak ministro, pokalbiai dėl tokio koridoriaus vyksta, tačiau už tai turėtų būti atsakingos tarptautinės institucijos – Jungtinės Tautos ar EK.

M. Skuodžio teigimu, pagrindinė problema gabenti ukrainietiškus grūdus iki Lietuvos aplenkiant Baltarusiją yra Vakarų kryptimi neišplėtota geležinkelių infrastruktūra – dabar per Lenkiją į Lietuvą gali važiuoti tik 2–3 traukiniai per parą. Skaičiuojama, kad Klaipėdos uostas be papildomų investicijų galėtų perkrauti per 8 mln. t, tuo metu per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu įmanoma per metus į Lietuvą atvežti tik iki 1,5 mln. t Ukrainos grūdų. 

Logistiką tarp Ukrainos ir Lietuvos apsunkina ir skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška, todėl vežant krovinius reikia keisti geležinkelio riedmenis.

Ukraina negali išvežti 20 mln. t pernai metų derliaus grūdų, kai Rusijos pradėtas karas sutrukdė juos išgabenti laivais įprastais maršrutais – per šalies uostus Juodojoje jūroje ir Dunojaus upe per Rumuniją. Ukraina paprašė Europos Sąjungos šalių pagalbos išvežant grūdines kultūras plačiau atveriant logistinius kanalus ir ribojant patikras.

Ukraina vien kviečių ir kukurūzų per metus eksportuoja apie 50 mln. t.

Marius Vaščega, EK atstovybės Lietuvoje vadovas, anksčiau sakė, kad Ukraina užima 10% pasaulio kviečių, 13% – miežių, 15% – kukurūzų, virš 50% – saulėgrąžų aliejaus rinkos.   

Šiaurės Afrika ir Artimieji Rytai javų importu iš Rusijos ir Ukrainos patenkina daugiau nei 50% savo poreikių.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Rašyti komentarą 0
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
11:07
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
10:23
„Achemos grupė“ pernai gavo 1,2 mlrd. Eur pajamų, uždirbo 100 mln. Eur pelno 1

Audituotais konsoliduotais duomenimis, koncerno „Achemos grupė“ valdoma įmonių grupė pernai gavo 1,2 mlrd.

Pramonė
10:11
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
08:01
Viena didžiausių dviračių kompanijų pasaulyje pradeda statybas Kėdainiuose

Vienos didžiausių pasaulyje dviračių bendrovių Lietuvoje įsteigta UAB „Pon.Bike Lithuania“ dviračių gamyklos...

Pramonė
07:41
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 12

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
05:45
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 1

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
05:45
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Konteinerių tinklo plėtra leis pasiekti stiklo pakuočių surinkimo tikslus Verslo tribūna

Nuo 2016 metų Lietuvoje vykdoma sparti stiklo rūšiavimo konteinerių tinklo plėtra, o iki 2023 m. rudens...

Pramonė
05:00
Pasaulio bankas skiria dar 12 mlrd. USD kovai su pasauline maisto krize

Pasaulio bankas trečiadienį paskelbė skiriantis papildomą 12 mlrd. USD finansavimą projektams, kuriais...

Pramonė
2022.05.18
Austrija parengė skubų planą priklausomybei nuo rusiškų dujų mažinti 1

Austrija trečiadienį pristatė skubų planą, kaip sumažinti savo priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų...

Pramonė
2022.05.18
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
2022.05.18
Suomijos valstybinė dujų bendrovė: Rusija tiekimą gali nutraukti šią savaitę

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ trečiadienį išplatino pranešimą, kuriuo perspėjo, jog gegužės...

Pramonė
2022.05.18
V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Verslo aplinka
2022.05.18
„Vičiūnai Group“ informuoja, kad verslu Kaliningrade susidomėjo 30 įmonių 5

Audito kompanija EY („Ernst & Young”), vadovaujanti „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pardavimo procesui,...

Pramonė
2022.05.18
„Green Genius“ saulės elektrinėms Lenkijoje pritraukė 38,5 mln. Eur finansavimą

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income...

Pramonė
2022.05.18
Pernai „Vakarų laivų gamyklos“ pajamos augo 8%

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdoma Klaipėdos bendrovė Vakarų laivų gamykla (VLG) praėjusiais metais gavo...

Pramonė
2022.05.18
„Energy cells“ valdybai vadovaus V. Baltuškonis

Energijos kaupimo įrenginių sistemos projektą įgyvendinančios bendrovės „Energy cells“ valdybos pirmininku...

Vadyba
2022.05.18
„Glass LT“ šiemet planuoja gauti beveik 40% didesnes pajamas

Alytuje veikianti stiklo paketų gamykla „Glass LT“ didina augimo prognozes iki 40% ir šiemet planuoja...

Pramonė
2022.05.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku