Anksčiau 3000 Megavatų atominė Ignalinos elektrinė pagamindavo 24 teravatvalandes elektros. Dabar Lietuvoje 500 Megavatų galios vėjo jėgainių parkai pagaminta apie 1,5 teravatvalandžių elektros energijos. Iš čia gauname, kad vėjo jėgainės galios vienetas Lietuvoje generuoja apie 2,5 karto mažiau energijos už atominę elektrinę. Tačiau atominėje elektrinėje pagamintos energijos savikaina yra tris kartus didesnė nei saulės ar vėjo. Tai reiškia, kad pastangų ir materialinių išteklių į atominę energetiką turime įdėti tris kart daugiau, kad gauti tokį patį kiekį energijos kaip saulės ir vėjo jėgainėse. Tačiau pasaulyje šiuo metu pagrindinis energetikos srities rūpestis yra degalus naudojantis transporto sektorius, šiluminės elektrinės ir pastatų šildymas. Išsivysčiusios šalys kaip Australija žaliosios energijos perteklių saugo akumuliatoriuose, o žvelgiant bendrai - reikėtų pasiekti, kad pusė elektros energijos būtų atsinaujinanti, tuomet užtektų vienos kitos šiluminės elektrinės, kad išlaikyti tolygų energijos tiekimą ir nakties metu ir kai vėjas nurimęs. Išlaikant žemą energijos praradimo lygį elektra 330 kV elektros linijomis nuo elektrinių gali keliauti iki 500 kilometrų spinduliu.

tai kad 17 TWh buvo maksimumas jeigu litgrido uomenys teisingi

Taip, 25 TWh pagamintų jeigu dirbtų visu pajėgumu, visus metus be pertraukų, o realybėje gaunasi arba prastovos arba mažesnis energijos poreikis iš vartotojų. Panašiai yra ir su vėjo energetika, Lietuvoje instaliuota 500GW vėjo jėgainių, o pagamina 1,5TWh energijos. Reiškia vėjas sukdamas vėjo jėgaines Lietuvoje panaudoja vidutiniškai apie 30% visos jėgainių galios. Skaičiuojama, kad daugumos vėjo jėgainių nominali (maksimali) elektros energijos gamybos galia pasiekiama, kai vėjo greitis 12 m/s ir didesnis. Mažesnis 5 m/s vėjo greitis virš žemės yra viena iš priežasčių dėl ko Lietuvoje planuojama naujas elektrines statyti už Kuršių Nerijos kur vėjo greitis žymiai pastovesnis nei žemyninėje Lietuvos dalyje, o tai leistų išplėsti turimus vėjo gamybos pajėgumus, kurie šiuo metu apriboti dėl jau paminėto vėjo nepastovumo. Šitą elektros gamybos nepastovumą tik iki tam tikros ribos gali kompensuoti mūsų energetikos sistemoje esančios pastovaus gamybos ciklo šiluminės ir kitos elektrinės. Tam kad tęsti vėjo elektrinių statybą ne tik jūroje bet ir ant žemės reikalinga Lietuvos stuburinio elektros tinklo rekonstrukcija. Tokia rekonstrukcija gerokai viršytų kaštus trumpalaikėje perspektyvoje