M. Drobiazko pilietybės atėmimo byloje KT neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai
Papildymai visame tekste
Šią bylą pagal Regionų administracinio teismo kreipimąsi KT nagrinėjo rašytine tvarka.
Teismas vertino Pilietybės įstatymo nuostatą, kad Lietuvos pilietybė gali būti atimta iš asmenų, ją gavusių išimties tvarka, jeigu šie savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jos sąjungininkų saugumo interesams.
Remdamasis minėta įstatymo nuostata prezidentas Gitanas Nausėda 2023-ųjų rugsėjį atėmė Lietuvos pilietybę iš M. Drobiazko.
Prieštaravimo Konstitucijai nėra
Regionų administracinis teismas, pasak KT pirmininko Gintaro Godos, buvo uždavęs tris klausimus dėl 2023 metais padarytų Pilietybės įstatymų pataisų.
„Buvo klausta, ar tas pagrindas naujas (neprieštarauja Konstitucijai – BNS), kai galima netekti išimties tvarka gautos pilietybės už valstybių, keliančių mums grėsmę, palaikymą, taip pat buvo klausta, ar galimas toks reguliavimas, kai tiktai šitai grupei piliečių tokia nuostata taikoma ir taip pat buvo klausta, ar tai prezidento kompetencija tokius sprendimus priimti“, – žurnalistams po posėdžio sakė G. Goda.
„Visais trimis klausimais buvo pasisakyta, kad prieštaravimo Konstitucijai nėra ir paaiškinta, kad konkrečiu atveju kompetentingos institucijos, įskaitant teismus, turi vertint konkrečias aplinkybes ir nustatinėti, ar toks pagrindas gali būti pritaikomas konkrečiam asmeniui“, – teigė jis.
Anot KT, Pilietybės įstatymo nuostatomis yra sudarytos prielaidos „realiai ir veiksmingai ginti valstybę kaip bendrą visos visuomenės gėrį nuo valstybei priešiškų veiksmų, galinčių sukelti grėsmę jos saugumui“.
Pasak teismo, priimant šias įstatymo nuostatas, pagrindinis Seimo tikslas buvo esminių nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas, tad jos neabejotinai skirtos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsaugai.
„Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė teisėto, konstituciškai pagrįsto tikslo“, – teigia KT.
Anot jo, ši įstatymo norma buvo parengta siekiant reaguoti į geopolitinę situaciją, ja buvo siekiama užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
„Nėra pagrindo teigti, kad ši priemonė būtų netinkama ir nebūtina minėtam tikslui pasiekti“, – teigia teismas.
Teismas taip pat nurodė, kad Seimas aiškiai apibrėžė, kada žmogus gali netekti išimties tvarka suteiktos pilietybės dėl veiksmų, susijusių su valstybės saugumu, įvardytos kompetentingos valstybės institucijos, priimančios sprendimus šiuo klausimu.
„Be to, ne bet koks teisinio reguliavimo neaiškumas ar neapibrėžtumas yra pagrindas Konstituciniam Teismui atitinkamą teisinį reguliavimą pripažinti prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui“, – pareiškė KT.
KT taip pat paaiškino, kad Konstitucijoje nurodytas prezidento įgaliojimų sąrašas nėra baigtinis, tad įstatymų leidėjas gali jam suteikti ir kitų funkcijų, jei jos neprieštarauja jo, kaip valstybės vadovo, statusui ir nesikerta su Konstitucijoje numatytais įgaliojimais.
Pagal Pilietybės įstatymą prezidentas gali priimti sprendimą dėl pilietybės netekimo tik vienu atveju – kai asmuo, turintis ir kitos šalies pilietybę, išimties tvarka gavo Lietuvos pilietybę ir savo veiksmais kelia grėsmę šalies ar jos sąjungininkų saugumui, viešai remdamas valstybę agresorę.
Tad KT konstatavo, kad tokie įgaliojimai atitinka jo konstitucinį statusą ir ši tvarka nepažeidžia kitų institucijų, įskaitant teismus, teisių bei neprieštarauja teisinės valstybės principui.
Byla grįš į Regionų administracinį teismą
KT pirmininkas pabrėžė, kad nors priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, šiuo atveju nebuvo nagrinėtas prezidento dekreto atitikimas Konstitucijai.
„Tiktai tiek, kad šitoje byloje nebuvo klausta konkrečiai dėl prezidento dekreto atitikties Konstitucijai, tai byla dabar grįžta atgal į Regiono administracinį teismą ir teismas turės įvertinti individualią situaciją toje byloje, kurioje buvo kreiptasi į KT“, – paaiškino G. Goda.
„Jeigu dabar Regionų administracinis teismas, kurio sprendimas, aišku, gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui, nuspręstų, kad šitas pagrindas konkrečiam žmogui buvo pritaikytas neteisingai, tai vėlgi turėtų būt kreipiamasi į KT dėl prezidento dekreto panaikinimo, pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai“, – kalbėjo jis.
Kaip skelbė BNS, 2023 metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisą ir numatė, kad išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų ES valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
Atimti pilietybę iš M. Drobiazko šalies vadovui rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.
Nurodoma, kad šokėja palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra įvedusios sankcijas.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios naujas įstatymas, numatantis, kad visi tiesiogiai su klientais dirbantys užsieniečiai privalės mokėti lietuvių kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu. Tam, kad naujasis reikalavimas taptų galimybe gerinti aptarnavimą, mažmeninės prekybos tinklas RIMI Lietuva kartu su kalbų mokymo lyderiu KALBA pristato bendrą iniciatyvą - lanksčią lietuvių kalbos mokymų programą parduotuvių darbuotojams užsieniečiams.
Pastatų gamintojai INHUS pasirašė sutartį su tarptautine nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Vastint UK“ dėl trijų gyvenamųjų pastatų statybos Londono „Sugar House Island“ kvartale. Tai jau trečiasis įmonės projektas Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius metus ir reikšmingas žingsnis tarptautinės plėtros kelyje.
Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis. 250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.
Prieš septynerius metus pradėtas „ConTempo“ festivalis pirmąjį kartą subūrė 1500 žiūrovų, o 2025 m. teatro salėse, parkuose ir kitose viešosiose erdvėse jų buvo devynis kartus daugiau. Ne tik didėjanti auditorija, bet ir augantis vietos bei Lietuvos verslininkų ir mecenatų įsitraukimas rodo, kad tokių festivalių nešama nauda miestui – vis ryškesnė.
Lietuvos pilietybė M. Drobiazko išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. Sportininkė su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.
Be M. Drobiazko, prezidentas Lietuvos pilietybę yra atėmęs iš balerinos Ilzės Liepos ir verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo, pastarasis sprendimą taip pat yra apskundęs.
Pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą, užsieniečiai Lietuvos pilietybę gali įgyti ir kitais pagrindais, ne tik išimties tvarka. Pavyzdžiui, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kas išvyko, buvo ištremtas iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, susituokė su Lietuvos piliečiu.
