Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas rugsėjį krito į pusmečio žemumas – iki 46,7 punkto
„Tai reiškia, kad daugiau įmonių šiandien prognozuoja gamybos mažėjimą nei tikisi augimo“, – pranešime cituojamas LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pasak jo, ypač prasti yra chemijos, nemetalo mineralinių produktų, plastiko ir gumos gamybos įmonių, maisto pramonės lūkesčiai. Tuo metu aukštesnius nei 50 punktų lūkesčius fiksuoja tik baldų, elektronikos ir siuvimo įmonės, „tačiau bendro vaizdo jos nepakeičia“.
„Šiuo metu ekonomikos augimą labiau palaiko paslaugų sektorius, tačiau tai negali pakeisti pramonės vaidmens užtikrinant eksporto plėtrą ir darbo vietas regionuose. Prekybos karai, nauji muitai ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje tradicinės pramonės plėtros neskatina, tačiau jie atveria nišas gynybos pramonei – šį potencialą Lietuva turėtų aktyviau išnaudoti“, – aiškino V. Janulevičius.
Anot jo, Lietuvos pramonės konkurencingumą smukdo ir nepalanki mokestinė aplinka.
Ypač suprastėjo chemijos pramonės lūkesčiai – rugsėjį maždaug pusė šių įmonių manė, jog jų gamyba mažės, kai metų pradžioje taip manė tik viena iš 20 bendrovių.
Kad produkcijos gamyba mažės, taip pat mano 45% nemetalo mineralinių produktų gamybos įmonių, tačiau tiek pat jų tikisi augimo. Smukimo laukia apie 35% gumos ir plastiko gaminių įmonių.
LPK teigimu, vis daugiau pramonininkų mato nepakankamą produkcijos paklausą, o manančių, jog paklausa per didelė, nėra iš viso. Vis dėlto nuo metų pradžios beveik nekito įmonių užsakymų skaičiai.
Tuo metu 84% šalies pramonės įmonių mano, kad turi pakankamai produkcijos atsargų, o 13% – kad artimiausiu metu sumažės darbuotojų.
.png)
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35%), pramonės paklausos vertinimas (30%), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20%) ir darbuotojų prognozė (15%). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
