Literatūros Nobelis – vengrų rašytojui Laszlo Krasznahorkai
Pasak Nobelio literatūros premijos komiteto, L. Krasznahorkai (g. 1954) yra puikus epinis rašytojas, tęsiantis Vidurio Europos tradiciją nuo Kafkos iki Thomaso Bernhardo. Jo kūryba pasižymi absurdiškumu ir groteskišku perdėtu dramatizmu. Tačiau jis turi ir kitų talentų – žvelgia į Rytus, priimdamas labiau kontempliatyvų, subtiliai suderintą toną. Akademikai išskyrė pirmąjį L. Krasznahorkai romaną „Šėtoniškas tango“ (1985), kuris išgarsino jį Vengrijoje ir lig šiol liko žinomiausiu jo kūriniu.
L. Krasznahorkai turi namus gimtojoje Vengrijoje, tačiau pastaruosius metus jis praleido savanoriškoje tremtyje Berlyne ir Trieste, neslėpdamas paniekos premjero Viktoro Orbano politikai.
Jo romane „Baronas Wenckheimas grįžta namo“ (2019) yra „pikta, serganti ir visagalė“ bevardė figūra, važinėjanti po miestą, lydima juodos automobilių kolonos, kai kurie kritikų identifikuojama kaip ministro pirmininko, valdančio Vengriją nuo 2010 m., simbolis, pasakoja „The Guardian“.
Šių metų vasarį interviu „Yale Review“ L. Krasznahorkai yra sakęs, kad Donaldo Trumpo inauguracija jam sukėlė „siaubą“, o V. Orbano nesugebėjimą pasmerkti Putino apibūdino kaip „psichiatrinės“ mąstysenos rezultatą.
„Vengrija yra Ukrainos kaimynė, o Orbano režimas laikosi beprecedentės pozicijos – beveik neturinčios analogų Vengrijos istorijoje, – sakė rašytojas. – Niekada nebūčiau galėjęs įsivaizduoti, kad Vengrijos politiniai lyderiai šiuo klausimu kalbės apie vadinamąjį neutralumą! Kaip šalis gali būti neutrali, kai rusai įsiveržia į kaimyninę šalį?“
Lažybų bendrovių koeficientai retai atspindi Akademijos sprendimą, tačiau jie atspindi literatūros pasaulio viltis ir šališkumą. Šiemet lažybose pirmavo atsiskyrėlis Australijos rašytojas Geraldas Murnanas su 5/1 koeficientu, antroje vietoje buvo Vengrijos rašytojas L. Krasznahorkai (6/1). Stipria konkurente tapo Meksikos rašytoja Cristina Rivera Garza (9/1). Tarp pretendentų buvo ir nuolatinis gerbėjų favoritas Haruki Murakami (11/1). Svarbias pozicijas užėmė rumunas Mircea Cărtărescu, amerikietis Thomas Pynchon, kinas Can Xue.
L. Krasznahorkai kandidatūra taip pat buvo ne sykį minima tarp galimų Nobelio literatūros premijos laureatų.
Šiek tiek istorijos
Pirmasis literatūros premijos laureatas paskelbtas 1901-aisiais, tai buvo prancūzų poetas Sully Prudhomme. Švedė Selma Lagerlof, laimėjusi apdovanojimą 1909 m., tapo pirmąja juo įvertinta moterimi.
Pagal laureatų skaičių pirmauja Prancūzija (16), o per 124 metų istoriją apdovanojimą gavo tik 18 moterų. Jauniausiam šios premijos laureatui buvo 41-eri, vyriausiam – 87-eri metai.
Kai kurie didieji – Levas Tolstojus, Virginia Woolf, Jamesas Joyce'as – niekada nebuvo apdovanoti šia premija. Kiti, pavyzdžiui, Jeanas-Paulis Sartre'as ir Borisas Pasternakas, jos atsisakė arba buvo priversti atsisakyti.
Alfredas Nobelis ir literatūra
Pasakojama, jog Alfredas Nobelis pasižymėjo plačiais kultūriniais interesais. Literatūra susidomėjo jaunystėje, ir šis pomėgis išliko visą jo gyvenimą. Jo bibliotekoje buvo gausu knygų įvairiomis kalbomis, o paskutiniais gyvenimo metais jis ir pats ėmėsi rašyti grožinę literatūrą.
Literatūra buvo ketvirta apdovanojimų sritis, kurią Nobelis paminėjo savo testamente.
Rinkimų procesas
Kandidatus Nobelio literatūros premijai gali siūlyti tik tam tikros kvalifikacijos asmenys. Kandidatų pavardės ir kita informacija apie juos negali būti atskleista 50 metų.
Nobelio literatūros komitetas siunčia kvietimus asmenims, turintiems teisę siūlyti kandidatus Nobelio literatūros premijai. Teisę teikti pasiūlymus Nobelio literatūros premijai gauti pagal įstatymą turi:
- Švedijos akademijos ir kitų akademijų, institucijų ir draugijų, kurios yra panašios savo struktūra ir tikslais, nariai;
- Literatūros ir kalbotyros profesoriai universitetuose ir aukštosiose mokyklose;
- Ankstesni Nobelio literatūros premijos laureatai;
- Tų autorių draugijų, kurios atstovauja literatūrinei produkcijai savo šalyse, pirmininkai.
Švedijos akademija, atsakinga už Nobelio literatūros premijos laureatų atranką, turi 18 narių. Nobelio literatūros komitetas yra darbo grupė, kuri vertina kandidatūras ir teikia rekomendacijas Švedijos akademijai. Jį sudaro keturi–penki nariai.
Kandidatais į literatūros premiją gali būti asmenys, kuriuos nominuoja kvalifikuoti asmenys, gavę Nobelio komiteto kvietimą pateikti kandidatų sąrašą. Kiti asmenys, turintys teisę nominuoti kandidatus, bet negavę kvietimo, taip pat gali teikti kandidatūras. Niekas negali nominuoti savęs.
Iš visų pasiūlytųjų atrenkami 15–20 kandidatų, o vėliau – 5 finalistai. Laureatas renkamas iš jų, komisijos nariams perskaičius ir konferencijoje aptarus kandidatų kūrinius ir jų indėlį. Laureatu tampa kandidatas, surinkęs daugiau nei pusę visų balsų.
REKOMENDUOJAME
