Grūdininkai: derlius gali būti mažesnis dėl menkesnio tręšimo

Publikuota: 2022-04-11 11:11
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Artėjant pavasario sėjai grūdų sektoriaus atstovai svarsto, kas šiemet turės didžiausios įtakos derliui – darbus laukuose atitolinantys orai, trąšų stygius ar pabrangęs dyzelinas bei atsarginės detalės. 

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, įsitikinęs, kad derlius bus mažesnis dėl menkesnio tręšimo. Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, mano, kad didžiausias trukdis sėjai – permainingi orai.   

Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras, sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog grūdų Lietuvoje pristigs. 

Trąšų turėtų užtekti, galima tręšti mažiau 

A. Svitojus sako, kad paprastai ūkininkai 70% trąšų nusiperka rudenį.   

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Jeigu tu – Jemelia (tinginį įkūnijantis animacinis personažas – BNS), miegi ant pečiaus, tada pavasarį perki trąšas. Visi ūkininkai perka trąšas vėliausiai iki spalio-lapkričio. Jeigu jau kitą savaitę reikėtų sėti ar šią, viskas jau po ranka“, – BNS teigė jis. 

Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Lukrecijaus Tubio (VŽ) nuotr.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Lukrecijaus Tubio (VŽ) nuotr.

„Ypač verkia tie, kurie daug turi. Vidutiniai ūkiai neverkia, nes visada trąšų naudojo mažiau.  Norinti didelių derlių, be saiko tręši. Kai pigios trąšos buvo, tada ir barstydavom, o dabar turime taupyti ir skaičiuoti“, – kalbėjo A. Svitojus. 

Žemės ūkio rūmų vadovas abejoja, ar daug ūkininkų perka brangias trąšas: „Žemė iš anksčiau įtręšta ir ji nejaus trąšų trūkumo. Dvejus metus gali maitintis iš tų turimų lašinukų. Ateityje, manau, kad kainos normalizuosis, pakris“.  

Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas, teigė girdėjęs kalbų, jog Kinija turi didelį pigių grūdų rezervą ir juos gali patiekti į rinką: „Jeigu norėtų pakenkti, patiektų į rinką. Pirko nuo 150 Eur už toną, o dabar grūdų kaina apie 400 Eur“.  

Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas mano, kad išbrangusios trąšos duos ir naudos – bus galima greičiau įgyvendinti europinius žalinimo reikalavimus: „Bus tam tikras spyris pergalvoti, ar tikrai reikia tų trąšų tiek, kiek buvo naudojama, kai jos buvo pigios“. 

A. Macijausko teigimu, Lietuvoje trąšų trūkumo nėra, jas atgabena britai, norvegai, tačiau jos yra brangios.  

„Trąšų yra, jų yra pakankamai, bet jos labai brangios. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, azotinės trąšos pabrango 6 kartus – amonio salietra kainavo 600 Eur, dabar – 1.200 Eur už toną“, – BNS teigė A. Macijauskas. 

V. Buivydo skaičiavimais, kai kurie trąšų komponentai pabrango net 12 kartų, dvigubai trigubai kilo dyzelino, du – detalių ir remonto kainos. 

„Ūkininkai neturi pinigų – apyvartinių lėšų pirkti tas trąšas. Tai arba neperka iš viso, arba perka žymiai mažiau – už tiek, kiek turi pinigų, arba tiek, kiek mano, kad jiems apsimoka. Ir daug kas jau arti tos ribos, kai finansiškai-ekonomiškai nebeapsimokės investuoti į trąšas. Esame labai arti tos ribos“, – situaciją aiškino A. Macijauskas. 

Pūdymų naudojimas gali didinti derlių  

Kol kas neaišku, ar šalies ūkininkai šiemet turės daugiau darbų – ar ryšis apsėti didesnius laukų plotus, nes dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių pasaulinei maisto rinkai leista laikinai neriboti žemės ūkio veiklos pūdymuose. 

V. Buivydas mano kad besinuomojantieji žemę bandys iš jos „ištraukti maksimalią naudą“ – imsis pūdymų.  

A. Macijausko skaičiavimais, dėl to atsirastų apie 100.000 ha papildomos dirbamos žemės, bet A. Svitojus mano –  apie 40.000 ha. Jo teigimu, pūdymus apsėjus grūdinėmis kultūromis efektas nebūtų didelis – reikia ieškoti pelningesnių kultūrų.

„Reikėtų daugiau investuoti į kukurūzų sėją, kuriuos pašarams perkame, kanapėmis galima apsėti“, – svarstė jis.  

A. Macijauskas sako, kad besiilsinčią žemę apsėjus grūdinėmis kultūromis rudenį pavyktų papildomai prikulti 300.000–400.000 tonų grūdų – tai leistų iš dalies kompensuoti galimas derliaus netektis. A. Svitojus abejoja, ar daugiau negu pusę pūdymų pavyktų užsėti. 

„Padidėtų pasėlių plotai ir galbūt su sumažėjusiomis trąšų normomis sugebėtume užsiauginti pakankamą gerą derlių, kuris atitiktų daugiametį vidurkį“, – BNS tvirtino A. Macijauskas.  

Jis prognozuoja, kad grūdų derlius šiemet bus menkesnis – apie 5–6 mln. tonų – mažiau negu daugiametis vidurkis. 

Ministras: Lietuva grūdų nepristigs

K. Navickas, žemės ūkio ministras  sako, kad Lietuva pagal apsirūpinimą grūdais ir jų produktais pirmauja Europos Sąjungoje (ES).

„Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad grūdų pristigs“, – BNS pareiškė ministras.

Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Navickas, žemės ūkio ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Tačiau jis pripažįsta, kad pasauliniu mastu susirūpinimą kelia geopolitinė situacija, nes Rusija ir Ukraina buvo svarbios pasaulinės grūdų ir aliejinių augalų sėklų rinkos dalyvės.

K. Navicko teigimu, mažiau kukurūzų ar kitų pašarų iš Ukrainos šiemet reiškia ir mažiau ir brangesnius pašarus gyvuliams. Anot jo, šiuos iššūkius ES spręs skatindama auginti daugiau pašarinių baltyminių augalų vidaus rinkoje.

Lietuvoje pernai rudenį buvo pasėta 887.000 ha žieminių javų (Iš jų 780.000 ha kviečių) – panašiai, kiek ir ankstesniais metais, o žieminių rapsų pasėta 326.000 ha – 10% daugiau negu pernai. Sąlygos sėjai ir peržiemojimui apskritai, pasak ministro, buvo palankios.

Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 66% visų javų, o žieminiai rapsai beveik išstūmė vasarinius. Ruošiantis likusiai vasarinių pasėlių sėjai žemdirbiams neturėtų būti sunku susidoroti – daugelis yra sėją suplanavę ir apsirūpinę trąšomis bei sėkla.

Remiantis šiais rodikliais Lietuvoje galima būtų tikėtis apie 6 mln. tonų bendro grūdų derliaus. Priklausomai nuo įvairių sąlygų derlius gali svyruoti iki milijono tonų. 

2020 metais prikultas rekordinis kiekis grūdų – 6,9 mln. tonų, o pernai dėl itin sudėtingų orų prikulta gerokai mažiau – 5,6 mln. tonų, bet ir tokio kiekio Lietuvai užtektų beveik trejiems metams.

Didžiąją dalį grūdų Lietuva eksportuoja: 2020 metais – 4,9 mln. tonų, o 2021 metais – 3,6 mln. tonų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Rašyti komentarą 0
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 3

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26
Vyriausybė pirmadienį tvirtins elektros subsidiją ir tarifo „grindis“ 1

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą,...

Pramonė
2022.05.26
Deramasi dėl transporto koridoriaus Ukrainos grūdams

Turkija veda derybas su Rusija ir Ukraina dėl transporto koridoriaus atidarymo per Bosforo sąsiaurį grūdų...

Pramonė
2022.05.26
„Notus Developers“ baigė statyti milžinišką gamyklą prie Klaipėdos

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei valdymo UAB „Notus Developers“ baigė statyti 50.000 kv. m...

Statyba ir NT
2022.05.26
„Dyzelgeito“ skandale – dar 193 mln. GBP „Volkswagen“ išmokų

Milijardus eurų jau kainavusiame skandale kompensacijas gaus maždaug 91.000 ieškovų Jungtinėje Karalystėje.

Automobiliai
2022.05.26
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 4

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Verslo aplinka
2022.05.26
Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
2022.05.26
Kainų šokas parduotuvėse: mažesni kiekiai, sėkmė vietos gamintojams Premium

Ryški infliacija ir karas Ukrainoje neabejotinai koreguoja vartotojų nuotaikas ir nusiteikimą išlaidauti.

Prekyba
2022.05.26
„Margirį“ iš Norvegijos konglomerato „Orkla ASA“ nupirko įmonės vadovas Premium 1

Gamybinę veiklą Latvijoje koncentruojantis Norvegijos konglomeratas „Orkla ASA“ už neskelbiamą sumą pardavė...

Pramonė
2022.05.26
Bendrovei „Scandagra Group“ – ERPB aukso medalis už aplinkosaugos ir socialines inovacijas Baltijos šalyse Verslo tribūna 1

Ekologiškų grūdų prekybos sektoriuje Baltijos šalyse lyderiaujanti įmonių grupė AB „Scandagra Group“...

Verslo aplinka
2022.05.26
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 11

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
2022.05.26
D. Mockus: šiemet planuojame A, B ir C scenarijus Premium 5

„MG grupės“, valdančios 84 mažmeninės prekybos drabužiais, žiniasklaidos, telekomunikacijų ir statybos...

Prekyba
2022.05.26
VDU Žemės ūkio akademija priima iššūkį rengti profesionalus agrosektoriui – perspektyviausiai ateities veiklos sričiai Verslo tribūna 1

Pastarąjį dešimtmetį vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – žemės ūkis bei...

Agroverslas 2023
2022.05.26
VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
Maskva toliau grasina pasauline maisto krize, jei nebus atšauktos sankcijos 4

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
Plieno pasaulyje šiemet išlydyta 7,1% mažiau 1

Per keturis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 619,1 mln. t plieno – 7,1% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Pramonė
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku