Latvijoje kavos tirščiai virs kuro briketais

Degalinių tinklas „Circle K Latvia“ pradėjo bendradarbiauti su šalies startuoliu „Koffeco“, galinčiu kavos tirščius perdirbti į kuro briketus. Anot startuolio, kavos briketai mažina aplinkos taršą, išskiria daugiau šilumos ir dega ilgiau nei kitos rūšies briketai. Lietuvoje „Circle K“ tokių projektų kol kas neįgyvendina. Medžio briketus gaminančios įmonės vadovas teigia, kad latvių suplanuoti žaliavos kiekiai yra labai maži.

Vadinamieji kavos briketai prekyboje turėtų pasirodyti kitų metų kovo mėnesį, rašo „Dienas Bizness“.

Pasak degalinių tinklo, prekiaujant kava per metus susidaro beveik 100 tonų kavos atliekų.

„Circle K“ degalinėse per metus parduodama daugiau kaip 7 mln. puodelių kavos, o tai sudaro 90 tonų kavos atliekų", – sako Gatis Pavars, „Circle K“ Rinkos plėtros departamento direktorius.

„Koffeco“ atstovai teigia, į šiukšlių konteinerius išmetami kavos tirščiai išskiria metano dujas, kurios yra 86 kartus kenksmingesnės nei anglies dioksidas CO2. Iš kiekvienos tonos kavos atliekų, kurios suyra sąvartynuose, į aplinką patenka 340 kub. m metano.

Viktoras Krisjansonas, „Koffeco“ generalinis direktorius, sako, kad kavos perdirbimas į briketus turi keletą naudų.

„Deginant medieną į atmosferą patenka visas CO2, kuris medyje kaupėsi 100-150 metų, o kavos vaisių šerdis susidaro per vienerius metus. Kavos briketai yra ne tik ekologiškesnis, bet ir efektyvesnis kuras, nes kavos tirščiai degdami išskiria iki 25% daugiau šilumos ir dega 20% ilgiau nei dauguma medienos rūšių“, – tikina jis.

Vero Cafe kavinė Kaune. Miglės Žilinskaitės nuotr. — Kavos pupelės. Miglės Žilinskaitės nuotr.

Kaip skelbia laikraštis, startuolis perdirbimo technologiją išvystė bendradarbiaudamas su Rygos technikos universitetu.

Lietuvoje veikiantis degalinių tinklas tokių projektų kol kas neįgyvendina, sako Renatas Alekna, „Circle K Lietuva“ rinkos vystymo direktorius. Jo teigimu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis dėl kavos briketų vyksta, tačiau apčiuopiamų rezultatų dar nėra.

„Kaip ir mūsų kolegos Latvijoje bendradarbiaujame su mokslo institucijomis ieškodami galimybių kavos tirščius perdirbti į kavos biomasės briketus, tačiau kol kas dar neturime tvarių sprendimų, kuriuos galėtume įgyvendinti rinkoje“, – VŽ teigė jis.

Vido Kolesinskio, medžių briketus gaminančios bendrovės „Robmona“ vadovo, teigimu, 90 tonų per metus – itin mažas kiekis. Telšių rajone įsikūrusios įmonės direktoriaus skaičiavimu, tiek sveriančios produkcijos jie pagamina vos per keletą dienų.

„90 tonų yra labai mažas skaičius. Mes 100 sunkvežimių per savaitę parduodam, viename telpa 25 tonos. Tai per savaitę parduodam 250 tonų“, – sako verslininkas pridėdamas, kad pramoninio verslo iš tokio nedidelio kavos tirščių kiekio padaryti neįmanoma.

Komentarai