Koks yra tikrasis „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikis Kuršių marioms?

Publikuota: 2021-02-18
Dr. Carlo Monti, „TIG Environmental“ teismo ekspertizės praktikos vykdomasis direktorius.
svg svg
Dr. Carlo Monti, „TIG Environmental“ teismo ekspertizės praktikos vykdomasis direktorius.

2020 metų pradžioje „TIG Environmental“ sulaukė „Grigeo Klaipėdos“ užklausos atlikti poveikio aplinkai ekspertinį įvertinimą dėl galimo nepilnai išvalytų bendrovės nuotekų patekimo į Kuršių marias.

Aplinkosauga yra jautri tema visame pasaulyje, todėl nustatant žalą gamtai privalome remtis aiškiais duomenimis ir tiksliais skaičiavimais, paliekant emocijas nuošalyje. Šį mūsų įmonės atliktą ekspertinį tyrimą apsunkino ir uždelsė kai kurių duomenų apie iš dalies išvalytų įmonės nuotekų kiekius ir kai kuriuos aplinkos kintamuosius neturėjimas. Norėdami užpildyti šias spragas, pasitelkėme tokiems atvejams tirti naudojamą kompiuterinį modeliavimą, įvertinant skirtingus scenarijus.

Suprasdamas kilusį ažiotažą dėl „Grigeo Klaipėdos“ atvejo ir tokio kompleksinio tyrimo sudėtingumą, noriu paaiškinti, ką mums pavyko nustatyti ir kokias išvadas padarėme.

Duomenys ir modeliavimas

Visų pirma, atlikdami dalinai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikio Kuršių marioms įvertinimą ėmėme visus prieinamus duomenis ir analizavome, kas lemia Kuršių marių vandens būklę. Mūsų analizėje buvo pasitelkti viešai prieinami duomenys, įskaitant Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatai bei „Grigeo Klaipėda“ nuotekų tyrimų duomenis.

Surinkta medžiaga buvo susisteminta bei apdorota, o dalis šių duomenų panaudota kompiuteriniam modeliavimui. Pastarasis metodas įgyvendintas naudojant specialią programinę įrangą, paremtą „Delft3D“ modeliu, leido detaliai išnagrinėti bei įvertinti geriausią (kai bendrovė išvalo 90 proc. nuotekų) ir blogiausią (kai išvaloma 15 proc. nuotekų) scenarijus.

Kadangi egzistuojanti problema, susijusi su Kuršių marių aplinkos sąlygomis, yra jos vandenų eutrofikacija, todėl yra trys bendrovės gamybinėse nuotekose dominuojantys taršos elementai, galintys turėti poveikį Kuršių marioms: azotas, fosforas bei BDS7 (biologinis deguonies suvartojimas). Savo tyrimą mes sutelkėme būtent į šiuos tris teršalus.

Kokios išvados

Tyrimo duomenys ir modeliavimo rezultatai atskleidė, kad dalinai biologiškai išvalytų „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų išleidimas nepadarė jokio reikšmingo neigiamo poveikio azoto ir fosforo koncentracijoms Kuršių mariose (paviršiniuose ir priedugnio sluoksniuose) arba jis buvo minimalus.

Atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad bendrovės nepilnai biologiškai išvalytų nuotekų išleidimo nulemtos padidėjusios bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos turėjo tik nereikšmingą poveikį trofinei Kuršių marių būklei, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų galimai paveiktas Kuršių marių plotas galėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui visai nepadarytas.

Galiausiai, net ir taikant blogiausią scenarijų bei vertinant vasaros sezono aplinkybes (kai yra pačios jautriausios aplinkos sąlygos), BDS7 (biologinio deguonies suvartojimo) medžiagų išleidimas nelėmė reikšmingo ištirpusio deguonies kiekio sumažėjimo Kuršių marių vandenyje. Minėtą atlikto tyrimo išvadą pagrindžia ir modeliavimo rezultatai, patvirtinę, kad BDS7 medžiagų išleidimo poveikis, modeliuojant, jog 85 proc. „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų būtų išleidžiamos biologiškai nevalytos, pasireikštų tik zonoje, esančioje šalia Klaipėdos vandenų išleistuvo vietos.

Kaip teršiant aplinką galima nepadaryti jai žalos?

Puikiai suprantu, kad skamba keistai: tarša vyko, bet žala bebuvo padaryta.

Į šį ir kitus klausimus gali atsakyti ir pagrįsti mokslas, kuriuo visada rėmėmės atlikdami tyrimą ir teikdami tyrimo išvadas. Svarbu pabrėžti, kad visi surinkti ir tyrime naudoti duomenys, taip pat ir Kuršių marių vandens būklės monitoringas netoli nuotekų išleistuvo vietos neparodė jokio reikšmingo taršos padidėjimo. Taip pat valstybės institucijų monitoringo duomenys rodo, kad marių būklė 2012-2020 m., kai „Grigeo Klaipėda“ įtariama teršusi marias, nepablogėjo.

Išvados ir paaiškinimai yra keli: „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų specifika, vykdyta tarša sudarė labai mažą visos Kuršių marių taršos dalį ir turėjo tik momentinį poveikį, todėl ir negali būti įvertinta kaip reikšminga.

Dabar šiek tiek detaliau aptarkime šias galimybes.

Nuotekų valymo procesas. Bendrovės popieriaus gamybos proceso metu, perdirbant makulatūrą, suspenduotas susidarančių nuotekų medžiagas sudarė smulkus plaušas. Jis savo biochemine sudėtimi yra panašus į pūvančią medieną miške, o pats plaušas buvo nusodintas ir pašalintas pirminio valymo metu mechaninio valymo įrenginiuose. Nuotekose BDS7 sudarė tik tirpios organinės medžiagos, kurių, tikėtina, didžiąją dalį sudaro perdirbamoje makulatūroje esantis krakmolas. Toks krakmolas naudojamas ir maisto pramonėje.

Biologinis nuotekų valymas – tai biodegradacija, natūraliai vykstanti ir gamtoje, tiesiog valymo įrengimuose šis biologinis skaidymas yra paspartinamas, čia sukuriant palankiausias sąlygas. Biologinio valymo tikslas yra apdoroti organines medžiagas (anglies ir vandenilio junginius) naudojant bakterijas, esančias aktyviajame dumble. Taigi net ir nevalytos nuotekos natūraliai oksiduojasi dėl natūraliuose vandenyse randamų bakterijų darbo. Šiuo atveju azoto ir fosforo junginiai yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų visiems gyviems organizmams ir šių medžiagų poveikis vandens ekosistemoms priklauso nuo jų kiekio. Tačiau azoto ir fosforo koncentracijos „Grigeo Klaipėdos“ nuotekose yra mažos, o bendras išleidžiamas kiekis neturi įtakos jų koncentracijai mariose.

Nuotekų specifika. Taršos modeliavimo rezultatai patvirtino, kad net ir blogiausiu atveju BOD7 išmetimo poveikis (neišvalius 85 proc. įmonės nuotekų) apsiriboja teritorija šalia nuotekų išleidimo vietos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš patenkant  į marias, „Grigeo Klaipėdos“ nuotekos maišosi su „Klaipėdos vandens“ nuotekomis, kurios tūrio atžvilgiu yra dešimteriopai didesnės.

Bendrovės tarša sudarė palyginti mažą visos taršos dalį. Pati svarbiausia aplinkybė – „Grigeo Klaipėdos“ tarša sudarė ypač mažą, t. y. nereikšmingą dalį visos marių taršos.

Mes atlikome skaičiavimus: 2019 metais net ir blogiausio scenarijaus (išvaloma tik 15% nuotekų) atveju bendrojo azoto procentinė dalis sudarė 0,044 proc. viso Nemuno srauto ir 0,13 proc. bendrojo fosforo srauto. Taip pat reikia nepamiršti, kad tarša į marias patenka iš Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities), tačiau jų taršos duomenys mums neprieinami.

Ar mūsų išvada sako, kad  „Grigeo Klaipėda“ yra nekalta?

Šiuo atveju mes esame mokslininkai ir vertiname tik faktą, ar vykdyta tarša sukėlė žalą aplinkai. Atlikto tyrimo ataskaitą mes parengėme vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl žalos aplinkai (Direktyva 2004/35/EB).

Kadangi reguliariai atliekamo Kuršių marių vandens būklės ties „Klaipėdos vandens“ išleistuvu (pro kurį patekdavo ir bendrovės nuotekos į Kuršių marias) valstybinio monitoringo duomenys, rinkti penkiuose taškuose 2012-2020 m., nė karto neparodė, kad vandens būklė viršytų leistinus taršos normatyvūs, visi surinkti duomenys ir atlikti skaičiavimai patvirtina, jog reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas.

Mūsų ekspertinio vertinimo užduotis buvo nustatyti „Grigeo Klaipėdos“ Kuršių marių vandens būklei padarytos žalos faktą ir dydį bei, vadovaujantis ES Direktyva 2004/35/EB ir ją įgyvendinančiais Lietuvos teisės aktais, pateikti siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių. Tokias aplinkos atkūrimo priemones, remdamiesi savo ekspertine patirtimi bei ES ir kitų valstybių gerąja praktika, mes ir pateikėme.

Suprantu, kad žmonės gali nustebti: nustatydami žalos nebuvimą arba jos mažą dydį, mes lyg ir mažiname bendrovės atsakomybę. Tačiau mes esame mokslininkai, mes remiamės tik objektyviais duomenimis, matavimais ir skaičiavimais – Lietuvos institucijos, jų ekspertai yra supažindinti su visa tyrimo medžiaga ir išvadomis. O teisinės ir moralinės atsakomybės klausimas skirtas ne mokslo bendruomenei, bet atsakingoms valstybinėms institucijoms ir pačiai bendrovei.

Iš viso per savo daugiau nei 30 metų darbo patirtį teko atlikti daugybę rizikos ir poveikio aplinkai įvertinimų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose, susijusių su vietovėmis ir ištekliais, kuriems poveikį darė pramoninių nuotekų išleidimas į vandens ekosistemas. Kone visais atvejais tai būdavo sudėtingi kompleksiniai tyrimai, reikalaujantys kruopštaus ir sistemingo analitinio darbo. Tokiais sudėtingais atvejais išvados daromos tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Ir tai yra viena iš mokslo galių, kuri skatina mane į atliekamą darbą žiūrėti dar atsakingiau.

[infogram id="132c6567-1e2f-4432-9f1c-e5280f2e7487" prefix="Ijr" format="interactive" title="TR:Grigeo"]

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Eksma“ atsisako valdančiosios įmonės, 60 dalininkų pasidalins akcijas Premium

Lazerių technologijų grupė „Eksma“ keičia savo struktūrą. Po pertvarkos neliks kontroliuojančiosios UAB...

Technologijos
2021.02.18
„Arvi fertis“ pardavimas kelia sumaištį, sandorį reikalaujama atšaukti Premium 8

Bankrutavusios trąšų gamyklos „Arvi fertis“ pardavimas sukėlė nuostabą tiek įmonėms, siūliusioms už ją...

Pramonė
2021.02.18
„Bod Lenses“: turime pagrindą šiemet augti  40%   

Lietuvos optinių lęšių gamintojas „Bod Lenses“ tapo viena iš poros Europos lęšių gamyklų pernai didinusi...

Pramonė
2021.02.18
„BOD Group“ Vilniaus Visoriuose pradeda statyti tyrimų ir laboratorijų pastatą

Technologijų grupė „BOD Group“ Vilniaus Visoriuose pradeda statyti naują mokslinių tyrimų ir laboratorijų...

Statyba ir NT
2021.02.18
„Ignitis grupė“ nurodė ESO nesudaryti sutarties su baltarusiškų transformatorių tiekėju 4

Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ nurodė dukterinei įmonei „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2021.02.18
Koks yra tikrasis „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų poveikis Kuršių marioms? Verslo tribūna 33

2020 metų pradžioje „TIG Environmental“ sulaukė „Grigeo Klaipėdos“ užklausos atlikti poveikio aplinkai...

Pramonė
2021.02.18
Paukštienos verslas išlaukti negali: parama arba bankrotai Premium 11

Šalies paukštynai prašo valstybės ištiesti pagalbos ranką – pandemija sektorių įstūmė į krizę, bendrovės...

Pramonė
2021.02.18
Pramonę robotizuojanti „Nord Robotics“ imasi ir medicinos: kuria autonominį testavimo robotą Premium

Daugiausia su pramonės automatizacija dirbantys Lietuvos robotų kūrėjai „Nord Robotics“ nusitaikė į medicinos...

Pramonė
2021.02.18
„Caverion“ apie per 4 mėnesius pastatytą gamyklą: mus sulaužė užsakovo tikėjimas Premium 4

Vilniuje, Aukštuosiuose Paneriuose, JAV kapitalo medicinos ir mokslo įrangos gamintojos „Thermo Fisher...

Statyba ir NT
2021.02.18
Akcininko lūkesčiai „Ignitis grupei“ pakoreguoti nesmarkiai  1

AB „Ignitis grupė“, kurios 73,08% valdo Finansų ministerija, gavo atnaujintą pastarosios lūkesčių raštą. Kaip...

Rinkos
2021.02.17
Kauno oro uoste „MAAS Aviation“ atidarė orlaivių dažymo angarą 1

Kauno oro uoste atidarytas orlaivių dažymo angaras, kuriame savo veiklą vykdyti planuoja trečia pagal dydį...

Pramonė
2021.02.17
Teismas patvirtino VMI ir „Axis Industries“ taikos sutartį 

Vyriausiasis administracinis teismas patvirtino UAB „Axis Industries“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos...

Finansai
2021.02.17
D. Kreivys: antiastravinis įstatymas veikia Premium 12

Dainius Kreivys, energetikos ministras, interviu VŽ sako, kad Lietuva privalo rūpintis elektros energijos...

Pramonė
2021.02.17
„Arvi fertis“ parduota, vadovu paskirtas V. Beržonskis  Premium

Bankrutavusi trąšų bendrovė „Arvi fertis“, kuri yra viena didžiausių kompleksinių trąšų gamintojų Baltijos...

Pramonė
2021.02.17
T. Jaskelevičius apie vakcinų pirkimą, atsigavimą ir bendrovės pirkinį Suomijoje Premium 7

Kol darbuotojai nebus paskiepyti, verslas rizikuoja ekonomikai atsigaunant likti nuošalyje, tad tarptautinės...

Pramonė
2021.02.17
Baltarusijos ir Rusijos naftos krovinių sutartis atidėta 6

Baltarusijos ir Rusijos sutartis dėl baltarusiškų naftos produktų nukreipimo į Rusijos uostus bus pasirašyta...

Logistika
2021.02.16
Baltarusijoje iš varžytinių parduodama V. Kučinsko gamykla Premium

Vidmanto Kučinsko kontroliuojamai „Arvi“ įmonių grupei priklausanti gyvūninės kilmės atliekų šalinimo gamykla...

Pramonė
2021.02.16
PSO patvirtino „AstraZeneca“ skiepus, vakcina tapo prieinama trečiosioms šalims

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) suteikė bendrovei „AstraZeneca“, kartu su Oksfordo universitetu...

Pramonė
2021.02.15
Lietuva per Europos Komisiją siekia įsigyti apie 800.000 antigeno testų

Lietuva per Europos Komisijos (EK) organizuojamą pirkimą ketina įsigyti 800.000 greitųjų antigeno testų,...

Pramonė
2021.02.15
JAV senatoriai ragina prezidentą išplėsti sankcijas „Nord Stream 2“

JAV senatoriai paragino prezidentą Joe Bideną skelbti praėjusį mėnesį anonsuotas papildomas sankcijas prieš...

Pramonė
2021.02.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku