Klaipėda – inovacijų ir SGD paslaugų centras Baltijos regione

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje skaičiuoja šeštus veiklos metus. Lietuvos projektas pasaulyje pripažįstamas dėl įgyvendintų inovatyvių sprendimų, bet, svarbiausia, — dėl esminio lūžio taško – regionui suteiktos prieigos prie pasaulinės gamtinių dujų rinkos ir sąžiningų biržos kainų,. „The Economist“ prieš kelerius metus SGD terminalo projektą įtraukė tarp šimtmečio svarbiausių Lietuvos pasiekimų ir tai neturėtų stebinti: ženkliau nei visoje rinkoje kritusios kainos, sustiprino pramonės įmonių konkurencingumą, KN įgyta patirtis sudarė galimybę plėtoti susijusius verslus. Neseniai paskelbtas žaliasis Europos kursas ir regioninės energetikos jungtys šiandien SGD terminalui atveria papildomas naujas galimybes.

Klimatui neutralios ekonomikos link

Besivystančių šalių industrializacija ir elektrifikacija didina visuotinį energijos poreikį, kuris, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, per ateinantį dešimtmetį kasmet augs 1,1 %. Gamtinių dujų poreikis augs daugiausiai ir sudarys trečdalį visos pirminės energijos paklausos padidėjimo. Industrijoje sutariama, kad paklausa kasmet didės nuo 1,5 % iki 2,0 %. Didžiausią dalį augančios gamtinių dujų paklausos sudarys Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių didėjantis dujų vartojimas bei ten vystomi elektros energijos gamybos iš dujų projektai. Europoje gamtinės dujos keis anglį ir dyzelį energijos gamybos bei transporto sektoriuose ir kas ne mažiau svarbu – užtikrindamos energijos bazinę generaciją, prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių spartesnės skvarbos.

[infogram id="2e3e4362-8fec-47b5-9d14-7bdaeda58a2a" prefix="ZrJ" format="interactive" title="TR:KN3"]

Sutariama, kad augant gamtinių dujų paklausai tarptautinė SGD prekyba sparčiausiai augs artimiausią dešimtmetį (remiantis rinkų apžvalgininkais – iki 4 proc. per metus), bet augimas nesustos ir vėliau. Tai reiškia, kad pasaulinė SGD prekyba iki 2030 m. išaugs 140-200 mln. tonų. Pavyzdžių toli dairytis nereikia: ambicingame ES plane tapti klimatui neutralia ekonomika numatoma, kad SGD bus vienas iš tam reikalingų instrumentų. Dėl to visame pasaulyje augs ir SGD terminalų poreikis.

„Gamtinės dujos yra konkurencingą kainą išlaikantis švariausias iškastinis energijos šaltinis. Šio ištekliaus vartojimo tendencijos priklauso nuo pasaulinės energetikos bei klimato kaitos politikos įgyvendinimo spartos ir pasirinktų krypčių bei prioritetų. Viena vertus, gamtinės dujos turės paklausą, nes joks kitas šaltinis artimiausiu metu nepatenkins augančių energijos poreikių. Taip pat, dujos, be jokios abejonės, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kai sunkiajame ir jūrų transporte keičia dyzelį, o energijos gamybos sektoriuje – anglį. Na, o jei ateityje daug plačiau naudosime dekarbonizuotas dujas, kurių poveikis atmosferai bus dar mažesnis, jų importui, perdavimui, skirstymui ir toliau bus galima pritaikyti dabar kuriamą dujų tiekimo infrastruktūrą. Danija, Prancūzija ir kitos šalys jau dabar siekia gamtinių ir biodujų sinergijos, kelia ambicingus biodujų vartojimo tikslus. Lietuva taip pat turės galimybę prie šio proceso prisidėti“, – sako KN Klaipėdos SGD direktorius Arūnas Molis.

Pasak A. Molio, pastaraisiais metais bene didžiausią transformaciją dėl išaugusių aplinkosaugos reikalavimų išgyvena jūrinio transporto sektorius: tai atsispindi tiek naujų SGD varomų laivų užsakymų skaičius, tiek augantis dujų bunkeriavimo paslaugų poreikis. SGD kaip švaresnio kuro alternatyva turi potencialo tapti patrauklia alternatyva ir sausumos sunkiajam transportui – kol bus atrasti ir išbandyti kiti mažiau taršūs ir leidžiantys nuvažiuoti ilgus atstumus kuro sprendimai, SGD yra bene vienintelė alternatyva dyzelinui ar benzinui.

Lietuvai – regioninės dujų rinkos atveriamos perspektyvos

Dujų rinkos Baltijos šalyse per pastaruosius kelerius metus vystėsi skirtingai ir pagal skirtingus liberalizavimo ir veiklų atskyrimo grafikus. Lietuva pirmoji įgyvendino ES reikalavimus dėl dujų infrastruktūros valdymo ir prekybos veiklų atskyrimo, vienintelė investavo į realią prieigą prie pasaulinės dujų rinkos užtikrinantį dujų importo terminalą. Dujų rinką liberalizavusios Suomija, Estija ir Latvija nuo 2020 m. sukūrė regioninę dujų rinką. Lietuva, kurioje veikiančiu SGD terminalu naudojasi ir kitos regiono šalys, taip pat svarsto galimybę prisijungti prie regioninės dujų rinkos nuo 2021 metų.

Lietuvai prisijungus prie regioninės dujų rinkos, ši taps dar likvidesnė, t. y. atsivers naujų galimybių regioninei prekybai dujomis. 2020 m. įgyvendinus „Balticconnector“ jungties projektą tarp Estijos ir Suomijos, realiai prekyba dujomis jau išsiplėtė nuo Klaipėdos iki Suomijos, apimdama ir Latvijos bei Estijos žaidėjus: vieni perka, kiti saugo, treti perduoda, ketvirti vartoja, bet visi – laimi finansiškai. Dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) sukurs papildomą impulsą: dujų prekybos regione galimybės išaugs, SGD tiekimui atsivers keliai ir į Centrinę Europą. Kai šis dujotiekis bus nutiestas, Lenkijos kryptimi bus galima perduoti iki 22 TWh dujų per metus. Rinkos apžvalgininkų vertinimu, GIPL gali būti pigiausias ir greičiausias sprendimas užtikrinti dujinėms ir šiluminėms elektrinėms, vystomoms Lenkijoje (pavyzdžiui, Ostrolenko elektrinė Rytų Lenkijoje), taip pat augantiems šios šalies pramonės įmonių poreikiams (pavyzdžiui, Pulavuose esančiai azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamyklai).

Įgyvendinus šiuos du dujotiekių jungčių projektus Lietuva taps tiltu, sujungiančiu dvi reikšmingas rinkas. O Klaipėdos SGD terminalas turi reikiamus pajėgumus užtikrinti Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų rinkų poreikį.

[infogram id="aec13d39-c984-43ea-9f62-6a521e73ad9b" prefix="S9w" format="interactive" title="TR:KN"]

Klaipėda kaip SGD paslaugų centras

SGD veikla Klaipėdoje prasidėjo nuo didžiulės ambicijos užtikrinti alternatyvą monopoliniam dujų tiekėjui Baltijos jūros regione. Nuo 2014 m. KN eksploatuoja pirmąjį plaukiojantį SGD terminalą Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regione. 2018 m. pabaigoje valstybė priėmė sprendimus dėl prieigos prie pasaulinės SGD rinkos užtikrinimo, tai yra, terminalo veiklos tąsos, bent iki 2044 metų.

Klaipėdos SGD terminalą sudaro kranto infrastruktūra ir SGD laivas-saugykla. Ją išnaudodama KN užtikrina regiono energetinį saugumą ir alternatyvų energijos šaltinį bei konkurencingą dujų kainą. Svarbu pažymėti, kad KN yra Klaipėdos SGD terminalo operatorė, teikianti klientams, terminalo naudotojams, terminalo infrastruktūros paslaugas, tačiau pati prekybos dujomis nevykdo, komercinių sandorių su dujų tiekėjais tiesiogiai nesudarinėja.

[infogram id="8df443c8-de69-4498-a1d0-88a19dd33e26" prefix="Ror" format="interactive" title="TR:KN_2"]

Per penkerius veiklos metus kai kurie pasiekimai pasimiršo, tačiau verta paminėti, kad SGD rinkai būtent Klaipėdos SGD terminalas padovanojo keletą reikšmingų komercinių inovacijų ir pirmųjų pasiekimų, tarp jų – trečiųjų šalių prieiga prie SGD terminalo pajėgumų, infrastruktūros pritaikymas tiek SGD išdujinimui, tiek SGD perkrovai, taip pat – virtualaus krovinio saugojimo modelis klientams suteikiantis galimybę vieną krovinį laikyti terminale kalendorinius metus, nesusiduriant su SGD senėjimo problema ar papildomomis išlaidomis. Praėjusiais metais pirmąjį kartą pasaulyje ne sausame doke atlikta SGD laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu (angl. FSRU) korpuso, įrangos bei talpų privaloma techninė patikra ir priežiūros darbai pagal laivui suteiktos DNV GL klasės reikalavimus.

Klaipėdoje pradėjus eksploatuoti SGD paskirstymo stotį kartu su Klaipėdos uoste veikiančio SGD terminalo teikiamomis galimybėmis, KN tapo viena pirmųjų tokio tipo bendrovių pasaulyje, teikiančių visas integruotas SGD logistikos paslaugas ir taip įtvirtino SGD importo vertės grandinę regione.

SGD paskirstymo stotis atveria galimybes prie dujotiekių prieigos neturintiems vartotojams Baltijos šalyse ir Šiaurės Lenkijoje apsirūpinti dujomis konkurencingomis kainomis. Atitinkamai dėl to, bei dėl jau minėtų besikeičiančių aplinkosaugos reikalavimų, auga SGD gabenimo autocisternomis bei laivų bunkeriavimo SGD rinka.

„Vietinės SGD rinkos plėtra turi daug potencialo. Mums svarbu toliau išlikti novatoriškais ir ieškoti papildomų galimybių stiprinant visą vertės grandinę regione. Siekdami šio tikslo įsitraukiame į SGD klasterio veiklą, o rinkai plėtoti pasitelkiame stiprius partnerius, tokius, kaip Lenkijos „PGNiG“, kurie mūsų paskirstymo stotyje pradės veiklą jau nuo šių metų balandžio. Sutelktos pastangos ir žinios užtikrins, kad Lietuva pasinaudotų visomis regioninių projektų atveriamomis galimybėmis“, – sako A. Molis.

KN yra viena iš nedaugelio bendrovių pasaulyje, kurios gali pasigirti sėkmingai parengusios eksploatacijai net du plaukiojančios technologijos SGD importo terminalus, be kita ko – skirtinguose kontinentuose (Klaipėdoje ir Kartachenos uoste Kolumbijoje). O šiuo metu savo įgytas žinias bendrovė jau gali pasiūlyti tarptautiniu lygiu – KN sėkmingai išaugo iš vietinės rinkos dalyvės vaidmens ir jau dabar užima vertinamos plaukiojančių SGD importo terminalų projektų partnerės poziciją. Keitimasis žiniomis, patirties auginimas ir jos grąžinimas į Klaipėdą – taip pat prisidės prie vertės grandinės stiprinimo. Toks tikslas numatytas ir šiemet pristatomoje KN veiklos strategijoje iki 2030 metų.

Komentarai