Uzbekistanas pasuko rinkos keliu, lietuviai – į Uzbekistaną

Peter Cziborra („Reuters“/„Scanpix“) nuotr.

Netikėta kryptis – Lietuvos verslas atranda Uzbekistaną, Centrinės Azijos šalį, kuri po ilgų izoliacijos ir autoritarinio valdymo metų ėmėsi reformų ir rinkos liberalizavimo. Šios šalies potencialas toli gražu neišnaudotas: trukdo informacijos stoka, prastas susisiekimas, nėra palaikymo ir iš mūsų valstybės.

Uzbekistanas vaduojasi iš atsilikimo ir izoliacijos – 2016 m. šalies prezidentu tapęs Šavkatas Mirzijojevas ėmėsi reformų ir rinkos liberalizavimo
„The Economist“ Uzbekistaną pernai išrinko „metų valstybe", nes „nė viena kita šalis 2019 m. nenukeliavo taip toli“
Pernai Lietuva tapo 12-a didžiausia Uzbekistano prekybos partnerė
Vien lietuviško kapitalo bendorvė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) 2019 m. Uzbekistane įgyvendino projektų už beveik 14 mln. Eur

Lietuva yra 12-a didžiausia pagal apimtis Uzbekistano prekybos partnerė, skaičiuoja uzbekų statistikos komitetas: 2019 m. abipusės prekybos apimtis siekė 466,5 mln. USD ir buvo 60% didesnė nei prieš metus. Lietuva į šią Centrinės Azijos šalį pernai eksportavo už beveik 444 mln. USD ir pagal eksporto mastą pralenkė Ukrainą, Baltarusiją, Italiją, Prancūziją ir daug kitų šalių.