Vokietija įvertino pabėgėlių integraciją: geriau negu tikėtasi

2015 m. vasara Vokietijoje buvo karšta tiesiogine ir perkeltine prasme – Vidaus reikalų ministerija tuomet skelbė, kad per metus į šalį turėtų atvykti 800.000 pabėgėlių. Gyventojai baiminosi, kad Vyriausybė neturi aiškaus migracijos įveikimo plano, dalis rėmėjų tuomet nusigręžė nuo kanclerės Angelos Merkel ir jos vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos, išaugo populistinių partijų populiarumas.

Prabėgus pusketvirtų metų, kaip rašo portalas „dw.com“, aišku, kad niūrios prognozės nepasiteisino ir pabėgėlių integracija į Vokietijos darbo rinką vyksta sparčiau negu buvo tikėtasi. Ingo Krameris, Vokietijos darbdavių federalinio susivienijimo vadovas, interviu laikraščiui „Augsburger Allgemeine Zeitung“ teigia, kad iš daugiau nei milijono žmonių, atvykusių į šalį nuo 2015 m., 400.000 jau susirado darbą arba mokosi profesijos.

„Daugelis migrantų tapo ramsčiu ekonomikai“, – pabrėžia darbdavių atstovas.

Jis ragina nesibaiminti imigracijos. Atvirkščiai – jo nuomone, imigrantai praturtina visuomenę.

„Angela Merkel galų gale pasirodė teisi – Vokietijai pavyko integruoti pabėgėlius“, – sako p. Krameris.

Deja, viešojoje erdvėje vyrauja pranešimai apie tuos imigrantus, kurie kelia rūpesčių ir kurių gyventojai nenorėtų matyti savo šalyje, tuo tarpu sėkmingi integracijos pavyzdžiai lieka šešėlyje.

Oficiali Federalinės darbo agentūros statistika rodo – 2018 m. gegužės duomenimis, Vokietijoje buvo įdarbinta daugiau kaip 300.000 išeivių iš Sirijos, Afganistano, Eritrėjos, Irako, Irano, Nigerijos, Pakistano ir Somalio.

Detlefas Scheele, agentūros vadovas, tvirtina, kad tai 88.000 daugiau, nei jie planavo. 238.000 dirbančiųjų moka įmokas į socialinio draudimo fondą.

Pabėgėlių mokymas irgi nuteikia optimistiškai – šiuo metu profesiją įgyja virš 30.000 pabėgėlių, dar 35.000 kreipėsi, prašydami suteikti jiems vietą mokymosi įstaigoje.