Kas padės suvaldyti augančio verslo finansinius iššūkius

Publikuota: 2018-04-03

Mano vaikystės draugė Laura nuo mažų dienų garsėjo savo kepamais pyragais ir kitais skanėstais. Maža to, paaugusi organizuodavo tokias šventes, kurios šiais laikais drąsiai galėtų atsidurti žurnalų puslapiuose. 

Vėliau Laura savo kepiniais džiugino savo vyrą, vaikus ir, žinoma, draugus – viešnagė pas ją būdavo nepakartojama šventė. Savo pomėgiui Laura atiduodavo visą laisvą laiką po darbo vienos didžiausių Lietuvos bendrovių finansų departamente. „Kodėl neturi savo kepyklėlės ar bent įmonės, organizuojančios pobūvius?“ – ne kartą stebėjomės, ragaudami fantastiškų gardumynų. „Juokaujat, – purtydavo galvą draugė. – Kepimo įrangą gal įsigyčiau iš šeimos santaupų, o iš kur gauti pinigų veiklos pradžiai, kai pelno dar nebus?...“ 

Didelės sąnaudos, patiriamos kuriant verslą, ir ribotas priėjimas prie išorinių finansavimo šaltinių labiausiai riboja žmonių verslumą. Šią bendrą pasaulinę tendenciją patvirtino ir VŠĮ „Versli Lietuva“ atlikta verslumo veiksnių analizė: Lietuvoje sprendimui steigti verslą daugiausiai neigiamos įtakos daro mokesčių sistema, veiklos pradžios išlaidos ir galimybė gauti kreditą. Tie, kurie verslo pradžiai susitaupo ar pasiskolina iš artimųjų, su finansų klausimu susiduria kiek vėliau:  įsibėgėjantis verslas neretai pareikalauja naujos finansinės injekcijos anksčiau, nei būna uždirbęs pakankamą lėšų „pagalvę“.

Verslo plėtrai irgi reikia pinigų 

Su verslui reikalingų investicijų dilema susidūrė ir Ignas Staugaitis, „IDV Group“ vadovas. Ilgus metus dirbęs samdomu darbuotoju, prieš trejetą metų jis nusprendė steigti savo įmonę. „Sako, kad jeigu iki 40 metų dar nesukūrei savo verslo, tai jau ir nebesukursi. Man tuo metu buvo 36 m., jaučiausi turintis stiprų bagažą: turėjau žinių, kontaktų su tiekėjais ir pirkėjais, išmaniau visus tos srities niuansus“, – pasakoja Ignas. Be patirties, jis buvo sukaupęs ir pinigų: įsteigti verslą I. Staugaičiui kainavo 38 000 Eur. 

2015 m. gegužę įregistravęs vėdinimo sistemomis prekiaujančią įmonę, Ignas kone iš karto susidūrė su laisvų apyvartinių lėšų trūkumu. Nors verslas save išlaikė ir uždirbo pelno jau pirmaisiais veiklos metais, visgi mokėti už augančius perkamų produktų kiekius pinigų neužteko: „Lietuvoje norint prekiauti reikia daug prekių turėti sandėlyje, nes pirkėjai produktus nori gauti iš karto. Bėda ta, kad atidėjimų iš tiekėjų negauname, už užsakomas prekes turime mokėti iš karto. Tai dideli pinigai.“ 

Dar tik galvodamas apie nuosavą verslą, I. Staugaitis domėjosi įvairiais finansavimo šaltiniais: šnekėjosi su privačiais investuotojais, ieškojo vartojimo paskolų, kurioms gauti nereikėtų užstatyti turto – jauna įmonė jo neturėjo. Tačiau paieškos norimų rezultatų nedavė: „Tarkime, verslo angelai gali finansuoti tavo verslą be jokių užstatų ar garantijų. Jeigu patiki tavimi, jie suteikia paskolą ir stebi įmonės veiklą. Tačiau pinigų kaina – milžiniška: po trejų metų tenka grąžinti trigubai didesnę sumą.“ 

Panašią istoriją pasakoja ir Gediminas Kriauza, visomis darbe reikalingomis priemonėmis aprūpinančios UAB „Office System“ vadovas. Įmonei, veikiančiai jau beveik 15 metų, finansinių injekcijų reikėjo ne kartą: pinigų pritrūkdavo ieškant naujų tiekėjų, plečiant produktų krepšelį, suradus naujų klientų. „Jei pradedi dirbti, tarkime su Azijos rinka, kur užsakomos produkcijos kiekiai skiriasi nuo Europos dešimtimis kartų, neturėdamas laisvų pinigų negalėsi nusipirkti pakankamai prekių. O jei nėra kapitalo, verslas sukasi uždarame rate, be galimybės plėstis. Mūsų atveju taip ir buvo – labai trūko apyvartinių lėšų“, – dėsto G. Kriauza. „Office System“ turėjo banko suteiktą paskolą, tačiau jos nebeužteko, o dėl didesnio finansavimo susitarti nepavyko. „Verslas, ypač prekybinis, finansuojamas labai šykščiai. Be užstatų bankai į kalbas nesileidžia, o visiems kitiems skolintojams prekybinės įmonės neįdomios – dabar madingi kitokie verslai“, – šypsosi Gediminas. 

Iššūkiai dideli, bet – įveikiami 

Šiandien ir „IDV Group“, ir „Office System“ dirba toliau ir plečia savo veiklą, o augančias veiklos apimtis finansuoja iš paskolos, kurią gavo pasinaudodami UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) siūlomomis finansavimo priemonėmis. 

Prieš 17 metų LR Vyriausybės nutarimu INVEGA buvo įsteigta tam, kad skatintų Lietuvos verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, augimą bei konkurencingumą. Bendrovėms, susiduriančioms su finansavimo poreikiu, ji ėmė siūlyti pagalbą pasitelkdama visą arsenalą finansinių priemonių. Verslas, ieškantis lėšų plėtrai, šiuo metu gali pasinaudoti net dvejomis jų:  paskola iš Atviro kreditų fondo 2 (AKF2) ir Pasidalytos rizikos paskola, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo  (PRP). Būtent šie finansiniai instrumentai išgelbėjo Igno Staugaičio ir Gedimino Kriauzos bendroves sunkiu metu: pasinaudojusi AKF2 paskola, „Office System“ gavo reikiamo dydžio paskolą, o „IDV Group“ PRP dėka prasitęsė jau turėtą kredito liniją. 

„2016 m. su INVEGOS garantija buvome gavę 15 000 Eur paskolą metams ir, suėjus terminui, pareiškėme norą ją prasitęsti ir padidinti iki 20 000 Eur. Tuomet ir išgirdome apie PRP bei galimybę kompensuoti palūkanas. Buvome pirmieji, pasinaudoję šia priemone, tada tai buvo visai šviežia naujiena“, – apie pasiūlymą, kurį išgirdo banke, pasakoja I. Staugaitis. 

„Office System“ dėl galimybės gauti norimo dydžio paskolą gerokai palankesnėmis sąlygomis net ryžosi keisti ilgametį savo finansų partnerį: lengvatines paskolas teikia tik sutartis su INVEGA sudarę bankai. „Ši priemonė mums buvo vienintelė galimybė normaliai finansuoti savo verslo poreikius – be jos įmonės plėtra būtų trukusi ilgiau, o gal ir išvis nebūtų įvykęs proveržis, – atrastu finansavimo būdu džiaugiasi G. Kriauza. – O tas palūkanų kompensavimo mechanizmas – kaip dovana Kalėdų proga. Mes nesame pratę gauti kažką už dyką, tad kai vis dėlto gauni – negali patikėti savo akimis.“ 

Naudojantis tiek AKF2 paskola, tiek PRP, gali būti kompensuojamos nuo 50 iki 95 proc. palūkanos, tad paskola įmonėms smarkiai atpinga. Abu pašnekovai pasinaudojo ir galimybe skolintis per kredito liniją: tai lankstesnis apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, leidžiantis bet kuriuo metu (ir tiek kartų, kiek reikia) pasiskolinti visą arba dalį sumos, dėl kurios buvo susitarta iš anksto.

„15 000 Eur man per metus kainavo apie 360 Eur palūkanų. Žinoma, jas mokame tik nuo panaudotos paskolos dalies, tačiau bet kokiu atveju ta pagalba mūsų verslui, kurią suteikė ši paskola, ir jos kaina – nesulyginami dalykai. Iš esmės daugiau panašių galimybių pasiskolinti mažam verslui aš rinkoje nelabai matau“, – sako I. Staugaitis, neslepiantis, kad planuoja dar kartą prasitęsti paskolą.

„Turime minčių apie naują produktą, tad investicijų tikrai reikės. Žinoma, kol galėsime uždaryti biuro duris ir ramiai išeiti užtarnautų atostogų, dar praeis laiko, – sako „IDV Group“ vadovas. – Bet esame nusiteikę optimistiškai: manau, po poros metų jau tvirtai atsistosime ant kojų. O kol kas svarbu užsiauginti dar jauną verslą.“

infogr.am::infogram_0_bbffe98e-86f4-4d1f-9803-73b425526bc4

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau