Argentinos vynas – šalies ekonomikos viltis
Neseniai keliaudama po Argentiną patyriau, kad šios šalies vyno stilius man neprimena kitų Naujojo pasaulio vynų. Tai patvirtino ir šalies vynininkystės istorija, ir dabartiniai tyrinėjimai, ir esminiai vyndarystės pokyčiai.
Tinkamu laiku tinkamoje vietoje
Argentinos vyndarystės pradžia siekia XVI a. vidurį, kai iš Čilės per Uspaljatos perėją atvykę keliautojai įkūrė Mendozos miestą. Legenda pasakoja, kad į šią vietovę buvo atsiųstas kunigas, vienoje rankoje jis laikė kryžių, kitoje – vynuogių ūglių.
Argentinoje, kaip ir visose Europos šalyse, vyndarystės aušroje vynuoges augino ir vyną darė daugiausia dvasininkai. Vyndarystės plėtra šalyje prasidėjo pagausėjus imigrantų iš Europos: pirmieji XVIII a. pabaigoje į ją atvyko portugalų kaliniai, tarp jų buvo nemažai žemės ūkio darbininkų ir vynuogių augintojų. Vėliau, XIX a., antroji imigracijos banga į Argentiną atplukdė italų, ispanų, prancūzų, vokiečių, šveicarų. Galima būtų paminėti ir lietuvius, jų irgi ten buvo, tačiau su vyndaryste jie tikriausiai nebuvo susiję.
Taigi imigracija, davusi šaliai ne tik vyno specialistų, bet ir vartotojų, paskatino vyndarystės plėtrą visoje šalyje, juolab valstybės ji buvo palaikoma, kaip ir maisto bei naftos gamyba.
XIX a. pabaigoje buvo nutiestas geležinkelis, jungiantis Buenos Aires ir Mendozą, tiesiami vietiniai bei tarpvalstybiniai keliai, leidžiantys susisiekti su Čile, Peru, Bolivija, pagrindinėmis Argentinos maisto ir vyno eksporto šalimis. Ir šiandien įspūdinga važiuoti, ko gero, ilgiausiu – 5.300 km – keturių juostų greitkeliu N40, jungiančiu Boliviją su piečiausia Argentinos vieta Rio Galjegosu.
Kokybinės permainos
Galima ilgai pasakoti, kaip Argentinoje plėtojosi vyndarystė nuo pirmųjų atvežtų sodinukų, apie XIX a. pabaigoje šalyje atidarytas enologų mokyklas, apie tai, kokius Bordo ir Burgundijos receptus, į šalį atvežtus vyninės „Trapiche“ įkūrėjo Tiburcio Benegaso, naudojo vyndariai, siekdami padaryti kuo europietiškesnį vyną. Tačiau stabtelkime ties 1990-aisiais: jie buvo svarbūs ne tik Lietuvai, paskelbusiai Nepriklausomybę, bet ir Argentinos ekonomikai, – tais metais šalies rinka atsivėrė tarptautinėms investicijoms.
Politiniu ir ekonominiu požiūriu nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios Argentinoje įvyko daug pokyčių. Keitėsi prezidentai; įvedus laisvosios rinkos įstatymus, pagausėjo tarptautinių investicijų; šalis tai atsigaudavo, tai vėl įstrigdavo įvairiuose apribojimuose. Besikeičiant valdžioms, buvo bandoma reguliuoti kainas.
Siekiant apginti vietinius produktus, ne kartą buvo ribojamas eksportas ir importas. Tačiau būtent šiuo periodu į vyno pramonę atėjo didžiosios investicijos, buvo pastatyta modernių, šiuolaikiškai įrengtų vyninių.
Į šią „vyno rojaus“ žemę investavo garsusis Prancūzijos vyno konsultantas Michelis Roland‘as ir Uko slėnyje, netoli Mendozos, įkūrė vyninę „Clos de los Siete“, paskui jį į šias vietas patraukė daugiau europiečių, garsių Bordo vyndarių. Vietiniai irgi nesnaudė.
Vartojimas mažėja
Kita vertus, statistika rodo, kad mūsų dienomis, palyginti su aštuntuoju dešimtmečiu, vyno vartojimas Argentinoje smarkiai krito: nuo 90 l iki 29 l žmogui vidutiniškai per metus. Šis pokytis įvyko dėl kelių priežasčių. Pirma, dalis žmonių mieliau geria alų ir nealkoholinius gaiviuosius gėrimus.
Antra, sparčiai gerėjant vyno kokybei, daugelis pradėjo vartoti kokybiškesnius, aukštesnio lygmens vynus. Stalo vyną gaminančioms ir eksportuojančioms įmonėms atėjo sunkūs laikai. Daugeliui teko užsidaryti, nes Argentina pelnė kokybiško europietiško stiliaus vyno šalies įvaizdį.
Istorinių stilių ieškant
Ypatingų Argentinos vyndarystės pokyčių įvyko per pastaruosius 20 metų.
Atsirado terminas „terroirist“ – taip vadinamas vyndarys, skiriantis dėmesį išskirtiniam dirvožemiui ir vynuogynui.
Legendinio vyndario Nicolas‘o Catenos Zapatos 1995 m. įsteigtas vyno tyrimo padalinys dukros Lauros pagalba išsivystė į rimtą Vyno tyrimų institutą (Catena Institute of Wine), kuriame, užsibrėžus tikslą, kad Argentinos vynas atsidurtų tarp pasaulio geriausiųjų, tiriamos vynuogių ir terroir galimybės.
Ypatingas dėmesys skiriamas istorinei Argentinos vynuogių veislei ’Malbec‘. Plačiau sodinti jos pradėtos nuo 10-ojo dešimtmečio, kai vyndariai pastebėjo, kad išaugintos skirtingame dirvožemyje ir skirtingame aukštyje jos vynui suteikia įvairiausių stilių – nuo vaisiškai minkštų mėlynių aromatų iki sodraus taniniško aronijų sodrumo.
Brandinimas ąžuole šias vynuoges praturtina kompleksiškumu ir ilgaamžiškumu.
Tai nereiškia, kad kitos veislės tapo užmirštos, priešingai, – Argentinoje auga daugybė raudonųjų ir baltųjų europietiškų bei vietinių vynuogių.
Antai baltoji ’Torrontes‘. Šios vietinės veislės motina, o kartais ir karaliene – „Queen of Torrontes“ – vadinama žymi pirmoji Argentinos vyndarė moteris Suzana Balbo, iki 1995 m. dirbusi vyninėje „Catena Zapata“. 2001 m. ji įkūrė vyninę „Domino del Plata“ ir sėkmingai valdo iki šiol.
Būtent p. Balbo atgaivino aromatingas rožėmis ir šiek tiek muskatų žiedais kvepiančias vynuoges, pasodindama jas skirtinguose vyno regionuose, skirtinguose aukščiuose ir skirtinguose dirvožemiuose. Tai leidžia nuimti derlių net 2 mėnesių skirtumu, o vynams suteikia ypatingo gaivumo ir minerališkumo, subtilių gėlių aromatų. Šiuo metu išskiriamos trys ’Torrontes‘ vynuogių veislės: ’T Riojano‘ (labiau aromatinga, kompleksiška), ’T Sanjuanino‘ ir ’T Mendocino‘ (neutralesnės, mažesnės uogos, subtilesnio skonio, labiau naudojamos gaiviems greito vartojimo vynams daryti).
Augimvietės jėga
Dėmesys atskiriems vynuogynams, jų aukščio, temperatūrų kaitos, saulės intensyvumo įtaka vynuogių aromatams ir skoniams pakeitė ir Argentinos vyno regionų svarbą. Toliau plėtojama 1992 m. įvesta DOC augimviečių sistema.
VERSLO TRIBŪNA
Ar kada nors pagalvojote, kad ateities duomenų saugykla gali būti ne serveriai ar debesys, o molekulė? Lietuvių startuolis „Genomika“ kuria technologiją, leidžiančią informaciją įrašyti į DNR – kompaktišką, ilgaamžę ir aplinkai draugišką talpyklą. Rugsėjo 17–18 dienomis šią inovaciją bei kitas drąsias ateities idėjas jie pristatys tarptautiniame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“ Vilniuje, kurį organizuoja Inovacijų agentūra.
Bendrovė AS “PN Project“, Rygos centre plėtojanti naują kvartalą „Preses Nama Kvartāls“, tęsia obligacijų programą, išleisdamas ketvirtąją obligacijų emisiją. Naujoji obligacijų emisija siūlo 10 % metines palūkanas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
Suomijos „Rani Group“, viena sėkmingiausių pakuočių verslo įmonė, beveik prieš metus įsigijo vieną didžiausių Baltijos šalyse polietileno plėvelių ir pakuočių gamintoją UAB „Umaras“. Naujieji „Umaro“ savininkai ir Lietuvoje laikosi savo veiklos ir rėmimo filosofijos – planuoja įmonės plėtrą, pasirašyta rėmimo sutartis su Utenos krepšinio klubu „Juventus“.
Didžiausias ir svarbiausias, be abejo, išlieka Mendozos regionas, jame pagaminama 75% viso šalies vyno. Tačiau vyndarių, vyno profesionalų ir mėgėjų žodyne atsiranda vis daugiau augimviečių, atskirų vynuogynų pavadinimų, o jų svarbą rodo tai, kad net seniausi vyndariai stengiasi juose turėti bent mažą plotelį.
Kitas dalykas, jau gerą dešimtmetį vietiniai jaučia didelį putojančio vyno poreikį, – jį daro ne tik „Mo?t & Chandon“ šampano namų įmonė „Chandon“, veikianti nuo 1959 m., bet ir daugelis niekada jo negaminusių vyndarių. Dažniausiai jie naudoja ’Pinot Noir‘ ir ’Chardonnay‘ vynuogių veisles ir pasirenka charmat metodą.
Geras ir blogas zonda
Argentinos žemyniniam klimatui būdingas ypač mažas kritulių kiekis – apie 300 mm per metus. Tiesa, 2015–2016 m. lijo dvigubai gausiau, tad kai kuriose vietovėse teko išjungti drėkinimo sistemas. Nedaug šalių gali pasigirti tokiu vandeniu, kokį vynuogynai gauna iš Andų kalnų.
Kitas ypatingas Argentinos bruožas yra be galo skurdi dirva – dominuoja sąnašinis smėlio dirvožemis su akmeningu podirviu ir mineralinėmis priemaišomis, randama akmeningų kreidos ir klintmolio plotų. Vien Mendozos teritorijos 70% sudaro dykuma, 23% – kalnai. Likusieji 7% – miestai ir pramonė.
Didelę įtaką sausam šalies klimatui daro vadinamasis zondos vėjas, primenantis Ronos slėnio mistralį. Šis vėjas ypatingas. Vėsus ir drėgmę nešantis, perkopęs Andus nuo Čilės pusės jis pasikeičia ir Argentinoje virsta karštį ir sausrą nešančia srove. Vyndariai sako: negerai, jei zonda vyrauja vynuogėms žydint, tuomet užsimezga nevienodos uogos. Bet jei zonda įsivyrauja, kai uogos jau užsimezgusios, jis apsaugo vynuogynus nuo drėgmės ir grybelinių ligų.
Tikėjimas ir viltis
Argentina su 42 mln. gyventojų, 227.000 ha vynuogynų ir 1,5 mlrd. litrų vyno yra penktoji vyno šalis pasaulyje, nors kai kurie šią vietą bando priskirti Kinijai. Ekonomikos pakilimai ir nuopuoliai, infliacija, peso devalvacija vyndariams sukelia ne tik abejonių, bet ir vilties labiau išplėtoti vyndarystę tiek vidaus rinkai, tiek eksportui.
Toji viltis juntama visoje šalyje, visko gali būti, kad ji išsipildys. Žinoma, jei bus suvaldyta infliacija. Todėl investuotojai iš Europos ir kitų šalių ten ypač laukiami.
