Skaitmeninis radijas: geresnis garsas, daugiau stočių, mažiau kilovatų

– Pradėkime nuo to, kas yra skaitmeninis radijas?

– Skaitmeninis radijas, kurio versija Europoje vadinama DAB (angl. Digital Audio Broadcasting), yra radijo programų siuntimo būdas, kuomet programos garsinis turinys (balsas, muzika, kiti garsai), prieš jį išspinduliuojant radijo bangomis į eterį, yra paverčiamas skaitmenų – vienetų ir nulių – sekomis, t .y. duomenų paketų srautu. Tokia informacijos perdavimo radijo bangomis skaitmenizacija nėra kažkas nauja: mobiliojoje telefonijoje ji pradėta taikyti dar paskutiniame XX a. dešimtmetyje, kuomet pasaulyje plačiai paplito 2G mobilusis ryšys. Antžeminėje televizijoje prie skaitmeninio TV programų siuntimo pasaulis pradėjo pareiti nuo 2000 metų, Lietuvoje prie skaitmeninės antžeminės TV pereita 2012 m.

Šiuo metu regime vis labiau įsibėgėjančią slinktį prie skaitmenos radijo programų siuntimo srityje. Skaitmeninio radijo technologijų ir standartų yra įvairių. Jeigu mes orientuojamės į DAB standartą, tada turime tokią statistiką: 29 pasaulio valstybėse šis radijo transliavimo būdas jau yra įdiegtas, dar 26 valstybėse yra vykdomi pilotiniai bandymai arba rengiama teisinė bazė, o 11 valstybių domisi galimybėmis diegti DAB radijo technologiją.

– Kuo skaitmeninis radijo programų siuntimo būdas yra pranašesnis už analoginį?

– Pirmiausia, skaitmeninis radijas pasižymi geresne garso kokybe: švariu aiškiu garsu be trukdžių ir natūralių triukšmų, kurių esama radijo eteryje. Garsas ne tik švarus, bet ir tolygus visoje teritorijoje, kurią padengia skaitmeninis signalas, nėra taip, kad signalas stiprėja artėjant prie siuntimo stoties ar silpnėja, tolstant nuo jos.

Antra, jis kur kas geriau tinka mūsų automobilizuotai visuomenei. Juk analoginis FM radijas XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo kuriamas transliuoti radijo programas į fiksuotus namų imtuvus, tačiau dabar pagrindinė radijo klausymosi vieta yra sparčiai erdvėje judantis automobilis, kurį pasiekti su kokybišku FM signalu radijo-inžineriniu požiūriu nėra taip paprasta. Skaitmeninis radijas yra kur kas efektyvesnė priemonė perduoti signalą į automobilius, nes jį kur kas mažiau įtakoja įvairūs veiksniai, susiję su radijo bangų sklidimu erdvėje, tokie kaip atspindžiai nuo įvairių objektų, plokštumų, dėl kurių susidaro aido efektas, interferencija su kitomis bangomis ir pan. Skaitmeninis radijas taip pat leidžia į automobilį transliuoti ne vien radijo stočių programas, bet ir kitokią grafinę bei tekstinę informaciją, papildančia radijo stočių transliacijas.

Atsižvelgdama į šiuos ir kitus aspektus Europos komisija dar 2018 metais išleido direktyvą, pagal kurią visų naujų ES parduodamų M kategorijos automobilių radijo imtuvuose nuo 2020 m. gruodžio 21 d. turi būti „imtuvas, galintis priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą“.

Ši ES direktyva atspindi tą faktą, kad praktiškai visoje Vakarų Europoje, išskyrus Portugaliją ir Suomiją, šalia tradicinio analoginio radijo veikia ir skaitmeninis radijas, o, tarkim, Junginėje Karalystėje pagal klausymo laiką DAB radijas yra jau visiškai priartėjęs prie analoginio (atitinkamai 39 proc. ir 44 proc. viso radijo klausymosi laiko). Kai kurios Europos valstybės jau yra priėmusios sprendimą pereiti prie radijo transliacijų vien skaitmeniniu būdu: Norvegija, analoginį FM radiją išjungė dar 2017 m., Šveicarija nustatė išjungimo datą – 2024 m. gruodžio 31 d., Danija priėmė sprendimą išjungti FM transliacijas, kada skaitmeninio radijo klausomumas pasieks 50 proc. (šiuo metu 29 proc).

Žiūrint radijo medijos akimis perėjimas prie DAB užtikrintų gerokai didesnį perdavimo našumą ir kur kas mažesnius perdavimo kaštus, kas leistų gausinti radijo stočių skaičių eteryje, esamoms stotims plėstis, gerinti auditorijos pasiekiamumą, ypač nutolusiose vietovėse, o naujoms – įeiti į rinką, pasiūlyti naujus radijo programų formatus, naują ir dar geriau segmentuotą turinį. Kalbant apie DAB patrauklumą galėtų būti iškalbingas Danijos pavyzdys – čia neseniai vykusiame konkurse dėl 97 licencijų transliuoti regioniniais DAB tinklais sudalyvavo net 133 radijo stotys, pateikusios net 199 paraiškas!

Skaitmeninis radijas kartu yra tvaresnis, draugiškesnis aplinkai radijo siuntimo būdas, nes reikia mažiau siųstuvų, mažiau vatų išspinduliuojama į eterį bei paverčiama balastine šilumine energija.

– Jeigu skaitmeninio radijo nauda visuomenei įrodyta kitose šalyse, kodėl delsiama jį diegti Lietuvoje?

– Nesakyčiau, kad delsiama – Vilniuje dar 2001 m. buvo sumontuotas ir paleistas testinis DAB siųstuvas, jis veikė iki 2009 m. Tačiau tai buvo daugiau eksperimentas, nes tais laikais DAB imtuvų, į kuriuos galima būtų siųsti radijo stočių programas, Lietuvoje praktiškai nebuvo. Šiandien regime visiškai kitą situaciją: daugelis gamintojų radijo imtuvus gamina su DAB funkcija, t. y. galimybe priimti skaitmeninio formato transliacijas. Daugelyje naujesnių automobilių radijo imtuvai taip pat yra parengti priimti skaitmeninį radiją. Taigi, situacija, galima sakyti, apsivertė aukštyn kojomis – imtuvų yra, tačiau nėra kas į juos transliuotų radijo programas.

Antžeminės televizijos skaitmenizavimo patirtis parodė, kad perėjimas nuo analogo prie skaitmens neįmanomas be aktyvaus valstybės dalyvavimo. Norint sukurti skaitmeninio radijo ekosistemą, valstybės dalyvavimas ir parama būtini tam, kad būtų parengta teisinė bazė, įrengti transliaciniai tinklai, suteikta finansinė parama radijo stotims adaptuotis prie naujos siuntimo technologijos. Ypač pereinamuoju laikotarpiu, kuomet veiktų ir analoginis, ir skaitmeninis transliacijų būdai. Čia tik reikėtų pastebėti, kad pereiti prie skaitmeninio radijo Lietuvoje kainuotų dešimtis kartų mažiau, negu kainavo perėjimas prie skaitmeninės televizijos.

– Skaitmeninio radijo oponentai sako, kad skaitmeninis radijas Lietuvoje jau pavėlavo, neva bevielės mobiliosios telekomunikacijos jau dabar suteikia galimybę bemaž visur klausytis radijo stočių internetu, o įdiegus 5G tinklus, poreikis DAB radijui išvis atkris.

– Diskutuotinas teiginys. Skaičiavimai, atlikti kitose šalyse rodo, kad vidutiniškai 2,5 val. per dieną besiklausantis radijo vartotojas per mėnesį sueikvoja vidutiniškai apie 2,2 GB duomenų. Tas reiškia, kad jeigu, tarkim, 1 mln. žmonių kasdien klausytų radijo po 2,5 val., jie per mėnesį sueikvotų apie 39 PB (petabaitus) duomenų. Tai milžiniški kiekiai, milžiniška apkrova mobiliesiems tinklams ir infrastruktūrai. Kas turėtų prisiimti tokio duomenų kiekio perdavimo kaštus – radijo stotys, operatoriai ar vartotojai? Jeigu vartotojai, tai, visų pirma, visi esame pripratę, kad radijas yra nemokama medija. Taip pat verta pastebėti, kad mobiliojo interneto kainos pastaruoju metu auga ir greičiausiai augs ateityje.

Dar vertėtų atkreipti dėmesį į padengiamumo mobiliuoju ryšiu žemėlapius, kiek juose yra baltų dėmių. Yra ir daugiau klaustukų dėl transliacijų stabilumo bei programų pateikiamumo užtikrinimo, atsižvelgiant į komercinių tinklų „lūžimus“ dėl perkrovos pikų ar visuotinių krizių (gamtiniai kataklizmai, ekologinės avarijos, teroro aktai ir pan.) metu.

Manau, kad radijas yra itin svarbi media, turinti didžiulę auditoriją ir jis turi turėti garantuotą galimybę nemokamai ir kokybiškai pasiekti klausytojus be eterio pertrūkių ir sustojimų. Ką, iš esmės ir gali užtikrinti skaitmeninis radijo programų perdavimo būdas.