Skaitmeninis radijas: geresnis garsas, daugiau stočių, mažiau kilovatų

Reklama publikuota: 2021-10-27
ES direktyva 2018/1972 nustato, kad nuo šių metų visi nauji ES parduodamų M kategorijos automobiliai turi būti parduodami tik su radijo imtuvais, kuriuose integruota skaitmeninio radijo (DAB) funkcija.
svg svg
ES direktyva 2018/1972 nustato, kad nuo šių metų visi nauji ES parduodamų M kategorijos automobiliai turi būti parduodami tik su radijo imtuvais, kuriuose integruota skaitmeninio radijo (DAB) funkcija.

Radijas Lietuvoje šiandien likęs vienintelė iš didžiųjų elektroninių medijų, kurių gaminamo turinio sklaidos eteryje vis dar nepalietė skaitmeninės technologijos. Išmania kompiuterine technika iki dantų ginkluotų Lietuvos radijo stočių parengtos programos vis dar siunčiamos į eterį tokiu pačiu analoginiu būdu, kuris buvo naudojamas 1926 m., išsiunčiant į eterį pirmąją radijo laidą iš Kauno Žaliakalnio. Apie pasaulyje ir Europoje vis labiau spartėjančią slinktį nuo FM prie skaitmeninio radijo ir pastarojo diegimo Lietuvoje prielaidas kalbamės su Telecentro RTV ir infrastruktūros skyriaus vadovu Mariumi Skudučiu.

– Pradėkime nuo to, kas yra skaitmeninis radijas?

– Skaitmeninis radijas, kurio versija Europoje vadinama DAB (angl. Digital Audio Broadcasting), yra radijo programų siuntimo būdas, kuomet programos garsinis turinys (balsas, muzika, kiti garsai), prieš jį išspinduliuojant radijo bangomis į eterį, yra paverčiamas skaitmenų – vienetų ir nulių – sekomis, t .y. duomenų paketų srautu. Tokia informacijos perdavimo radijo bangomis skaitmenizacija nėra kažkas nauja: mobiliojoje telefonijoje ji pradėta taikyti dar paskutiniame XX a. dešimtmetyje, kuomet pasaulyje plačiai paplito 2G mobilusis ryšys. Antžeminėje televizijoje prie skaitmeninio TV programų siuntimo pasaulis pradėjo pareiti nuo 2000 metų, Lietuvoje prie skaitmeninės antžeminės TV pereita 2012 m.

nuotrauka::1 right

Šiuo metu regime vis labiau įsibėgėjančią slinktį prie skaitmenos radijo programų siuntimo srityje. Skaitmeninio radijo technologijų ir standartų yra įvairių. Jeigu mes orientuojamės į DAB standartą, tada turime tokią statistiką: 29 pasaulio valstybėse šis radijo transliavimo būdas jau yra įdiegtas, dar 26 valstybėse yra vykdomi pilotiniai bandymai arba rengiama teisinė bazė, o 11 valstybių domisi galimybėmis diegti DAB radijo technologiją.

– Kuo skaitmeninis radijo programų siuntimo būdas yra pranašesnis už analoginį?

– Pirmiausia, skaitmeninis radijas pasižymi geresne garso kokybe: švariu aiškiu garsu be trukdžių ir natūralių triukšmų, kurių esama radijo eteryje. Garsas ne tik švarus, bet ir tolygus visoje teritorijoje, kurią padengia skaitmeninis signalas, nėra taip, kad signalas stiprėja artėjant prie siuntimo stoties ar silpnėja, tolstant nuo jos.

Antra, jis kur kas geriau tinka mūsų automobilizuotai visuomenei. Juk analoginis FM radijas XX a. šeštajame dešimtmetyje buvo kuriamas transliuoti radijo programas į fiksuotus namų imtuvus, tačiau dabar pagrindinė radijo klausymosi vieta yra sparčiai erdvėje judantis automobilis, kurį pasiekti su kokybišku FM signalu radijo-inžineriniu požiūriu nėra taip paprasta. Skaitmeninis radijas yra kur kas efektyvesnė priemonė perduoti signalą į automobilius, nes jį kur kas mažiau įtakoja įvairūs veiksniai, susiję su radijo bangų sklidimu erdvėje, tokie kaip atspindžiai nuo įvairių objektų, plokštumų, dėl kurių susidaro aido efektas, interferencija su kitomis bangomis ir pan. Skaitmeninis radijas taip pat leidžia į automobilį transliuoti ne vien radijo stočių programas, bet ir kitokią grafinę bei tekstinę informaciją, papildančia radijo stočių transliacijas.

Atsižvelgdama į šiuos ir kitus aspektus Europos komisija dar 2018 metais išleido direktyvą, pagal kurią visų naujų ES parduodamų M kategorijos automobilių radijo imtuvuose nuo 2020 m. gruodžio 21 d. turi būti „imtuvas, galintis priimti ir atkurti radijo paslaugas, teikiamas vykdant skaitmeninį antžeminį radijo transliavimą“.

Ši ES direktyva atspindi tą faktą, kad praktiškai visoje Vakarų Europoje, išskyrus Portugaliją ir Suomiją, šalia tradicinio analoginio radijo veikia ir skaitmeninis radijas, o, tarkim, Junginėje Karalystėje pagal klausymo laiką DAB radijas yra jau visiškai priartėjęs prie analoginio (atitinkamai 39 proc. ir 44 proc. viso radijo klausymosi laiko). Kai kurios Europos valstybės jau yra priėmusios sprendimą pereiti prie radijo transliacijų vien skaitmeniniu būdu: Norvegija, analoginį FM radiją išjungė dar 2017 m., Šveicarija nustatė išjungimo datą – 2024 m. gruodžio 31 d., Danija priėmė sprendimą išjungti FM transliacijas, kada skaitmeninio radijo klausomumas pasieks 50 proc. (šiuo metu 29 proc).

Žiūrint radijo medijos akimis perėjimas prie DAB užtikrintų gerokai didesnį perdavimo našumą ir kur kas mažesnius perdavimo kaštus, kas leistų gausinti radijo stočių skaičių eteryje, esamoms stotims plėstis, gerinti auditorijos pasiekiamumą, ypač nutolusiose vietovėse, o naujoms – įeiti į rinką, pasiūlyti naujus radijo programų formatus, naują ir dar geriau segmentuotą turinį. Kalbant apie DAB patrauklumą galėtų būti iškalbingas Danijos pavyzdys – čia neseniai vykusiame konkurse dėl 97 licencijų transliuoti regioniniais DAB tinklais sudalyvavo net 133 radijo stotys, pateikusios net 199 paraiškas!

Skaitmeninis radijas kartu yra tvaresnis, draugiškesnis aplinkai radijo siuntimo būdas, nes reikia mažiau siųstuvų, mažiau vatų išspinduliuojama į eterį bei paverčiama balastine šilumine energija.

– Jeigu skaitmeninio radijo nauda visuomenei įrodyta kitose šalyse, kodėl delsiama jį diegti Lietuvoje?

– Nesakyčiau, kad delsiama – Vilniuje dar 2001 m. buvo sumontuotas ir paleistas testinis DAB siųstuvas, jis veikė iki 2009 m. Tačiau tai buvo daugiau eksperimentas, nes tais laikais DAB imtuvų, į kuriuos galima būtų siųsti radijo stočių programas, Lietuvoje praktiškai nebuvo. Šiandien regime visiškai kitą situaciją: daugelis gamintojų radijo imtuvus gamina su DAB funkcija, t. y. galimybe priimti skaitmeninio formato transliacijas. Daugelyje naujesnių automobilių radijo imtuvai taip pat yra parengti priimti skaitmeninį radiją. Taigi, situacija, galima sakyti, apsivertė aukštyn kojomis – imtuvų yra, tačiau nėra kas į juos transliuotų radijo programas.

Antžeminės televizijos skaitmenizavimo patirtis parodė, kad perėjimas nuo analogo prie skaitmens neįmanomas be aktyvaus valstybės dalyvavimo. Norint sukurti skaitmeninio radijo ekosistemą, valstybės dalyvavimas ir parama būtini tam, kad būtų parengta teisinė bazė, įrengti transliaciniai tinklai, suteikta finansinė parama radijo stotims adaptuotis prie naujos siuntimo technologijos. Ypač pereinamuoju laikotarpiu, kuomet veiktų ir analoginis, ir skaitmeninis transliacijų būdai. Čia tik reikėtų pastebėti, kad pereiti prie skaitmeninio radijo Lietuvoje kainuotų dešimtis kartų mažiau, negu kainavo perėjimas prie skaitmeninės televizijos.

– Skaitmeninio radijo oponentai sako, kad skaitmeninis radijas Lietuvoje jau pavėlavo, neva bevielės mobiliosios telekomunikacijos jau dabar suteikia galimybę bemaž visur klausytis radijo stočių internetu, o įdiegus 5G tinklus, poreikis DAB radijui išvis atkris.

– Diskutuotinas teiginys. Skaičiavimai, atlikti kitose šalyse rodo, kad vidutiniškai 2,5 val. per dieną besiklausantis radijo vartotojas per mėnesį sueikvoja vidutiniškai apie 2,2 GB duomenų. Tas reiškia, kad jeigu, tarkim, 1 mln. žmonių kasdien klausytų radijo po 2,5 val., jie per mėnesį sueikvotų apie 39 PB (petabaitus) duomenų. Tai milžiniški kiekiai, milžiniška apkrova mobiliesiems tinklams ir infrastruktūrai. Kas turėtų prisiimti tokio duomenų kiekio perdavimo kaštus – radijo stotys, operatoriai ar vartotojai? Jeigu vartotojai, tai, visų pirma, visi esame pripratę, kad radijas yra nemokama medija. Taip pat verta pastebėti, kad mobiliojo interneto kainos pastaruoju metu auga ir greičiausiai augs ateityje.

Dar vertėtų atkreipti dėmesį į padengiamumo mobiliuoju ryšiu žemėlapius, kiek juose yra baltų dėmių. Yra ir daugiau klaustukų dėl transliacijų stabilumo bei programų pateikiamumo užtikrinimo, atsižvelgiant į komercinių tinklų „lūžimus“ dėl perkrovos pikų ar visuotinių krizių (gamtiniai kataklizmai, ekologinės avarijos, teroro aktai ir pan.) metu.

Manau, kad radijas yra itin svarbi media, turinti didžiulę auditoriją ir jis turi turėti garantuotą galimybę nemokamai ir kokybiškai pasiekti klausytojus be eterio pertrūkių ir sustojimų. Ką, iš esmės ir gali užtikrinti skaitmeninis radijo programų perdavimo būdas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
Rašyti komentarą 0
„McDonald's“ trečiojo ketvirčio pelnas augo 22%, pranoko lūkesčius

JAV „McDonald's Corp.“, didžiausias pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklas, trečiąjį metų ketvirtį...

Paslaugos
16:52
STT pasigenda objektyvių rodiklių, kaip nustatomas notarų atlyginimas 4

Notarų paslaugų įkainius apibrėžiančiuose teisės aktuose trūksta objektyvių rodiklių, kuriais vadovaujantis...

Paslaugos
11:00
3 priemonės, saugančios darbdavius, kaupiančius darbuotojų ateičiai Verslo tribūna

Tarp visų Lietuvos įmonių, taikančių įvairias motyvacines priemones, 12 proc. jau kaupia darbuotojų pensijai.

Paslaugos
05:00
„Perlas Energija“ pradeda partnerystę su „Maxima“ Verslo tribūna

„Perlas Energija“ pradeda partnerystę su didžiausiu prekybos tinklu „Maxima“ ir nuo šiol „Perlas“...

Pramonė
05:00
Kaip verslai sutaupo pasirašydami dokumentus elektroniniu būdu? Verslo tribūna

Daugybę metų žmonės naudojo popierių ir dokumentus pasirašinėjo tradiciniu, ranka suraitomu parašu. Tačiau...

Paslaugos
05:00
Ž. Gavelienė: lietuviai vėl nori keliauti

Nepaisant tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos, lietuviai nori keliauti, perka žiemos keliones ir baimių...

Paslaugos
2021.10.27
„Tripadvisor“ pašalino 1 mln. melagingų atsiliepimų Premium

Tarptautinė kelionių patarimų bendrovė „Tripadvisor“ 2020 m. iš savo platformos pašalino arba atmetė beveik 1...

Laisvalaikis
2021.10.27
„Impuls“ vadovas – apie lyderystę ir sportą Premium 5

Dažnos įmonės vadovas kelias valandas per dieną praleidžia treniruoklių salėje. Ne tik dėl to, kad rūpinasi...

Laisvalaikis
2021.10.27
Iš kryčio į augimą: maistas išsinešti, paskola ir didelė iškaba Premium

Pirmasis karantinas užvėrė maitinimo įstaigų duris ir paliko tik plyšį maistui išsinešti. Rimtai ėmęsi tokios...

Gazelė
2021.10.27
„Novaturas“ šiemet uždirbo 1,1 mln. Eur pelno – turizmo rinka atsigauna

Viena didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturo“ grupė sausį-rugsėjį uždirbo 1,1 mln. Eur...

Paslaugos
2021.10.27
ASG įsigijo keleivių terminalą ir angarą Londono Bigin Hilio oro uoste  4

Nauji pirkiniai plečia grupės veiklos apimtis Jungtinėje Karalystėje ir leidžia tvirtintis į verslo aviaciją...

Logistika
2021.10.27
Nagrinės, ar „Tiketos“ įsigijimas neapribojo konkurencijos bilietų platinimo rinkoje

Konkurencijos taryba nusprendė savo iniciatyva pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą ir įvertinti, ar...

Paslaugos
2021.10.27
Darbuotojų motyvacijos klausimo atidėlioti neverta Verslo tribūna

Darbo rinka kaip reikiant įkaitusi. Verslams dar niekada nebuvo taip sunku rasti darbuotojų, o specialistai,...

Paslaugos
2021.10.27
Skaitmeninis radijas: geresnis garsas, daugiau stočių, mažiau kilovatų Verslo tribūna 1

Radijas Lietuvoje šiandien likęs vienintelė iš didžiųjų elektroninių medijų, kurių gaminamo turinio sklaidos...

Paslaugos
2021.10.27
Vilniaus inovacijų pramonės parke iškils mokyklos kompleksas už 6 mln. Eur 2

Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke įsikurs tarptautinė mokykla „The British School of Vilnius“.

Pramonė
2021.10.26
TOP 20 odontologijos įmonių – per pandemiją sustiprėjo ir dėlioja plėtrą Premium 3

Lietuvos privačių odontologijos paslaugų klinikų pagrindiniai rodikliai per pandemiją nenukentėjo, o šios...

Paslaugos
2021.10.25
VŽ „emoji“: mums svarbi skaitytojų nuomonė 5

Nuo šiol prie „Verslo žinių“ straipsnių skaitytojai galės ne tik komentuoti, bet ir išreikšti savo nuomonę...

Rinkodara
2021.10.25
MO muziejus žengia į televiziją 

Muziejus pristato MO televiziją – MO TV. Virtualias ekskursijas po MO muziejaus parodas, pokalbius su...

Rinkodara
2021.10.24
„Burokėlis ir krapas“ du naujus restoranus atidarė tą pačią dieną Premium

Maitinimo įmonės, kurios sugebėjo išgyventi abu karantinus, vis drąsiau ryžtasi plėtrai. Restoranus „Jurgis...

Gazelė
2021.10.24
Kinija priėmė įstatymą, skirtą sumažinti krūvį moksleiviams

Kinija šeštadienį priėmė įstatymą, kuriuo siekiama apriboti vaikų patiriamą spaudimą dėl namų darbų ir...

Paslaugos
2021.10.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku