Seimo komitetas pritarė, kad uždarytų įmonių darbuotojams algą mokėtų tik valstybė, o ne darbdaviai

Pasak Evaldos Šiškauskienės, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, dėl karantino sustoję verslai negali mokėti net dalies atlyginimų darbuotojams.

„Mums pats opiausias klausimas – atlyginimų kompensavimas 100% priverstinai sustabdytoms įmonėms, ne tik mūsų sektoriaus“, – komitete sakė E. Šiškauskienė.

Anot jos, asociacija siūlo, kad valstybės subsidija siektų 70% vidutinio atlyginimo už praėjusius tris arba šešis mėnesius, o darbdaviai neprisidėtų visiškai.

„Verslas tikrai neturi iš ko prisidėti, tie, kurie yra uždaryti“, – sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, jei žmonėms nebus kompensuojama, „yra savaičių klausimas, kada įmonės užsidarys“.

Jos teigimu, Vyriausybės siūlymai, kad darbdaviai mokėtų 30% arba 10% atlyginimo, yra geri, bet tik tam verslui, kuris veikia.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys pabrėžė, kad įmonėms, nebegaunančioms pajamų, labai sunku atrasti pinigų atlyginimams.

„Viešbučiai, kelionių agentūros, pajamų praktiškai negauna. Realiai jiems sukrapštyti tuos 30 ar 10% yra sudėtinga. Tas pasiūlymas nuo vidutinio atlyginimo (...) leistų įmonėms, kurios buvo sąžiningos, efektyviau atsigauti ir pereiti šitą krizę“, – sakė D. Kreivys.

Seime antradienį pristatytos kelių įstatymų pataisos, numatančios mokėti šiek tiek didesnes subsidijas karantino metu darbo vietas išlaikantiems darbdaviams. Seimui siūloma kiek pakeisti anksčiau priimtą mokėjimo tvarką – dabar darbdaviai būtų skatinami labiau prisidėti patys, tuo pačiu didėtų ir valstybės parama.

Siūloma darbdaviams paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, mokėti 70% darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 Eur iki mokesčių arba 656 Eur „į rankas“).

Tokia išmoka būtų skiriama, jeigu darbdavys sutiktų ir pats mokėti 30% algos ir bent šešis mėnesius po karantino pabaigos išlaikyti darbo vietas.

Jei darbdaviai nenorėtų mokėti 30% dalies, jie gautų 90% subsidijas, o 10% turėtų skirti patys. Tačiau šiuo atveju maksimali subsidija siektų vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“), o darbo vietas jie turėtų išlaikyti bent tris mėnesius.

Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

VŽ rašė, kad maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus atstovus vienijanti asociacija nekart ragino keisti anksčiau pristatytą paramos dėl koronaviruso nukentėjusiam verslui modelį, nustatant, jog valstybė turėtų dengti tokių įmonių darbuotojams didesnę dalį algos, nei MMA, ir kad tas būtų daroma iš „Sodros“ lėšų, neprisidedant darbdaviams.

Taip pat sektoriaus verslininkai kritikavo nuostatas, kad parama skiriama tik įmonėms, kurios išlaikys darbo vietas.

VŽ rašė, kad nepaisant kai kurių stambių maitinimo rinkos dalyvių pareiškimų, jog neatleis darbuotojų, statistika rodo, kad darbuotojų skaičius tose įmonėse mažėja. Per pastarąjį mėnesį – nuo vasario 20 dienos iki kovo pabaigos – darbuotojų labiausiai mažėjo restoranuose ir viešbučiuose, rodo „Sodros“ duomenys.

Naujienų agentūra BNS, remdamasi „Sodros“ duomenimis, pateikia įmonių, turinčių daugiau nei 50 darbuotojų, duomenis.

Vienos didžiausių Lietuvos maitinimo įmonių „Amber Food“ darbuotojų skaičius maždaug per mėnesį sumažėjo 157-iais iki 855, maitinimo tinkle „Delano“ – 91-u iki 871. Tiesa, šių įmonių vadovai teigia, kad darbuotojų dėl karantino neatleido, jie išėjo patys.

Viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ per mėnesį sumažėjo 20 darbuotojų iki 153, viešbutyje „Narutis“ – 22-iem iki 54, „Klaipėdos“ viešbutyje – 29-iais iki 75, „Best Baltic Hotels“ viešbučiuose – 24-iais iki 96, „Royal SPA Hotel“ – 28-iais iki 72.