Apžvalga: Lietuvos startuolių ekosistema auga sparčiau už latvių ir estų
Tokios įžvalgos pateikiamos „Dealroom.co“ tyrime. Jame buvo analizuojama Vidurio Rytų Europos ir Baltijos regiono šalių rizikos kapitalas, startuoliai ir technologijų ekosistemos augimo potencialas nuo 2013 m. iki 2019 m. Tyrimą inicijavo „Startup Lithuania“, „Contrarian Ventures“, „Koinvesticinis fondas“ ir „TGS Baltic“.
Pastebima, kad 2018-ieji buvo rekordiniai rizikos kapitalo investicijų metai Baltijos šalyse. Bendra 3 šalyse veikiančių įmonių pritraukto finansavimo suma 2018 m. sudarė 534 mln. eurų, 2017 m. ji siekė 411 mln. eurų, o 2016 m. – 111 mln. eurų.
[infogram id="ecf86c63-52cf-4436-8dcf-20a433001a93" prefix="I3f" format="interactive" title="Technologijos: startuolių Baltijos šalyse pritrauktos investicijos"]
Nuo 2013 m. vidutiniškai kasmet rizikos kapitalo investicijos Baltijos šalyse auga 70%, o Lietuvoje, palyginus su Estija (ten augimas siekia 88%) ir Latvija (8%), augimas yra didžiausias ir siekia 135%.
„Kiekvienais metais mūsų nedidelėje šalyje atsiranda vis daugiau globalių kompanijų su ambicingais įkūrėjais ir talentingomis komandomis. Kaip fondas, investuojantis visoje Europoje ir Izraelyje, kasdien bendraujame su didžiausiais rizikos kapitalo fondais pasaulyje, tad labai džiaugiamės, kad Lietuvos startuolių, tokių kaip „Tesonet“, „Vinted“, „Trafi“ ar „TransferGo“, vardas yra žinomas labai plačiai. Vis daugiau užsienio rizikos kapitalo investuotojų atranda Lietuvą ir lietuviškus startuolius. Mes tikimės, kad šis tyrimas ir jo išvados šį procesą pagreitins ir multiplikuos“, – teigia Tomas Kemtys, „Contrarian Ventures“ partneris.
Verta pridutrti, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veikiantys rizikos kapitalo fondai daugiausia yra finansuojami ES lėšomis. Be jų jokio proveržio nebūtų.
Domisi ir JAV investuotojai
Atliktas tyrimas rodo, kad užsienio investuotojų susidomėjimas Lietuvos startuoliais didėja, ypač patrauklūs jie tampa Vakarų Europos ir JAV investuotojams. Iš viso Lietuvoje šiandien veikia jau daugiau nei 900 startuolių.
„Labai džiaugiamės, kad Lietuvos startuolių ekosistema sparčiai vystosi – startuolių skaičius auga, jie pritraukia dideles sumas investicijų, ekosistemoje atsiranda naujų žaidėjų bei startuolių iš kitų šalių. Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos startuolių ekosistema jau yra susiformavusi, stabili ir pasiruošusi dar spartesniam augimui“, – sako Roberta Rudokienė, VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros padalinio vadovė.
Vienas iš rodiklių nustatant startuolių ekosistemų brandą yra jose sukurti vienaragiai – startuoliai, kurių vertė didesnė nei 1 mlrd. USD.
Lietuva dar neturi savo vienaragio, tačiau tyrimas patvirtina, kad potencialiai jais galinčių tapti įmonių yra ir jų skaičius auga.
Vidmantas Drizga, „TGS Baltic UP HUB“ platformos sumanytojas ir advokatų kontoros „TGS Baltic" partneris, priduria, kad gerėja ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai rodikliai: jaunieji verslininkai pradeda vis atsakingiau žiūrėti į vadybinį, finansinį bei teisinį pasiruošimą. Tai, anot jo, tiesiogiai koreliuoja su didesnių investicijų pritraukimu.
