D. Dundulis: nėra paslaptis, kaip parduotuvėse „Norfa“ pavyksta išlaikyti mažiausias kainas

Kas lemia, kad Lietuvos pirkėjas absoliučią daugumą prekių geriausia kaina gali nusipirkti „Norfos“ parduotuvėse?

Atrodo, kad prieštaraujama logikai

„Pirmiausia išsiaiškinkime, kokias ir kokio dydžio išlaidas patiria prekybos tinklas, kurios lemia galutinę kiekvienos prekės kainą. Kai tai susiskaičiavome ir įvertinome, galime ieškoti sprendimų, ką turime daryti, kad sąnaudos mažėtų ar bent nedidėtų, nes jos galiausiai lemia galutinę prekių kainą – negali pardavinėti į minusą, nes bankrutuosi“, – paprastą taisyklę paaiškina Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas bei logistikos ir gamybos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.

Jis skaičiuoja, kad prekės kainoje didžiausią dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui – 2024 m. vidutiniškai apie 45%, bet, pavyzdžiui, šių metų balandį – net 50,6%. Beje, „Sodros“ duomenimis š. m. I ketvirtį „Norfos“ parduotuvių darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokesti augo 7,6% – iki 1.945 Eur/mėn. – ir buvo didžiausias palyginti su kitais šalyje ilgai veikiančiais mažmeninės prekybos tinklais: „Iki“ – 1.632 Eur/mėn., „Maximoje“ – 1.543 Eur/mėn., „Rimi“ – 1.514 Eur/mėn.

„Atrodo, kad tai prieštarauja logikai: dar didinti išlaidas ten, kur jos ir taip santykinai didžiausios. Juk sprendimas, atrodytų, gali būti paprastas – vos keliais procentais sumažini išlaidas darbo užmokesčiui ir sutaupysi solidžią sumą. „Norfa“ nuėjo kitu keliu – vertindami darbuotojus, jų pastangas, rezervų taupyti ieškojome kitose sąnaudose, o darbuotojams stengiamės sukurti tokias sąlygas, įdiegti tokius sprendimus, kad jie galėtų dirbti efektyviau ir savo pastangas paversti didesniu uždarbiu“, – pasakoja. D. Dundulis.

Centas prie cento kainai mažinti

Dar vienos prekybos tinklo didžiausios sąnaudos, kurios lemia galutinę prekės kainą, yra nekilnojamojo turto nuoma. „Norfos mažmena“ didesnę dalį iš 160 šalyje veikiančių parduotuvių patalpų nuomojasi iš grupės įmonės „Rivona“. Tai lemia, kad nuomos kainos yra „protingos“ ir realiai įvertintos.

„Nors per pastaruosius dvejus metus prekių nurašymai dėl netekties, pavyzdžiui, vagystės, mūsų tinkle sumažėjo net 30%, tačiau jie vis tiek sudaro nemenką sudedamąją prekių kainoje. Tačiau tas beveik trečdaliu sumažėjęs nuostolis dėl nurašymų leidžia gerokai pakoreguoti galutinę parduodamų prekių kainą, – pripažįsta „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas. – Gal nuskambės neįprastai, bet galutinei prekės kainai pastaraisiais metais įtakos turi ir politikų sprendimai. Pavyzdžiui, kai jų sprendimu 1 ct buvo apmokestinti polietileniniai maišeliai, gerokai sumažėjo jų paklausa ir išlaidos šiai mažaverčiai prekei. Vėlgi – centas prie cento ir jau galima peržiūrėti galutines kai kurių prekių kainas.“

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3051?placement=

Suvaldė žiemos šuolius

Nors prekės kainoje eksploatacinės išlaidos pernai sudarė tik apie 5,4%, o nuo jų nedaug mažiau – komunalinės išlaidos bei elektrai, šildymui ir vėsinimui, – bet šiose srityse „Norfa“ ypač ieško ir mato optimizavimo rezervų. Nuspręsta, kad dar daugiau parduotuvių bus aprūpintos elektriniais prekių išvežiojimo vežimėliais, grindų plovimo robotais, atsiras daugiau savitarnos kasų.

„Visa tai darbuotojui padeda dirbti efektyviau, atlikti svarbesnius darbus, lemia mažesnį nuovargį, o taip pat geriau tenkinti pirkėjus, galiausiai – padeda pasiekti didesnę apyvartą, nuo kurios priklauso kiekvieno parduotuvės darbuotojo atlyginimas, – apie sprendimus diegti įrengimus ir technologijas, kurios darbuotoms padeda dirbti efektyviau ir uždirbti daugiau, pasakoja „Norfos“ vadovas. – Per pastaruosius metus prekės kainos dalyje žymiai sumažinome išlaidas parduotuvėse sunaudojamai elektrai, šildymo ir vėsinimo bei komunalines išlaidas. Po parduotuvių rekonstrukcijos, panaudojus tinkamas technologijas, modernius šaldytuvus ir kitą įrangą, šias sąnaudas sumažinome apie 80%. Pavyzdžiui, patalpų šildymui naudojame antrinę šilumą iš šaldytuvų, nepalyginamai mažiau elektros reikia modernizuotam apšvietimui. Pagal šiuolaikines technologijas įrengtoje parduotuvėje šildymo sezonu elektros sąnaudos didėja iki 10%, kai anksčiau šaltaisiais mėnesiais matydavome milžinišką šuolį.“

Žymią dalį prekės kainoje sudaro ir mokesčiai bankams už kortelių, kuriomis atsiskaito pirkėjai, aptarnavimą. Ar šioms išlaidoms optimizuoti yra rezervų? Matyt, į šį klausimą atsakys nauji kuriami mokėjimų sprendimai.

Už pieną „moka“ kitos prekės

Pokalbio pabaigoje grįžtame prie VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateikiamų vidutinių mažiausių būtiniausių maisto produkto kainų. Kai kurios šios institucijos pateikiamos š. m. 21 savaitės kainos atskiruose prekybos tinkluose skiriasi pastebimai. Pavyzdžiui, „Norfos“ pirkėjas litrą pieno gali nusipirkti už 0,7 Eur, o „Iki“ jis kainuoja 1,24, „Rimi“ – 1,18, „Lidl“ – 1,02, „Maxima“ – 0,81 Eur. Kefyro 1 kg „Norfoje“ kainuoja 0,97, o „Maximoje“ – 1,35, „Rimi“ 1,3, „Iki“ – 1,16, „Lidl“ – 1,08 Eur. „Norfos“ pirkėjas taip pat mažiausia kaina gali nusipirkti kitų pieno produktų – grietinės, varškės.

„Mūsų prekės antkainio dalis pieno kainoje 2024 m. sudarė vos 15,7%, kai vidutinė prekybininko dalis prekės kainoje sudarė 19,6%. Ką tai reiškia? Kad pieną „Norfos“ pirkėjas įsigyja mažesne kaina nei yra šios prekės savikaina. Tiesa, reikia pripažinti, kad, siekiant subalansuoti pajamas, tuos kelis procentinius punktus iki savikainos turi dengti kitos prekės, t. y. pieną „dotuoja“ kitos prekės“, – skaičiuoja „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir „Rivonos“ generalinis direktorius.

Anot D. Dundulio, rezervų optimizuoti prekybos tinklo sąnaudas ir išlaikyti konkurencingas prekių kainas yra, ypač kai esi tiksliai susiskaičiavęs, kas lemia galutinę kainą vartotojui: „Ne apie visus artimiausius sprendimus ir veiksmus siekiant šio tikslo kalbėsime. Tegul dalis jų vėl bus maloni staigmena mūsų pirkėjams ir raginimas pasitempti mūsų konkurentams“.