Nusprendė: būsto paskolų refinansavimas turėtų paprastėti

Už Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas balsavo 73 Seimo nariai, susilaikė du. Kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų, juos dar turi pasirašyti prezidentas.

Įstatymo pataisos numato, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.

Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis naujam bankui, žmonės galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, jiems nebereikėtų naujo NT vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, be to, pastarasis negalėtų imti jokių mokesčių, žmogui nereiktų mokėti notarui bei Registrų centrui – visa tai sumokėtų naujas bankas.

Siūloma uždrausti iš kredito gavėjo reikalauti sumokėti mokesčius ar kitus mokėjimus už kai kurių dokumentų parengimą ar kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, kai, pavyzdžiui, anksčiau laiko grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji.

„Šis įstatymas svarbus visoms jaunoms šeimoms, kurios yra paėmusios būsto paskolas. (...) Dviem trečdaliams žmonių, kurie yra paėmę ilgalaikes paskolas, apsimoka jas refinansuoti. Iki šiol procesas buvo brangus, nepatogus ir lėtas, o su šiuo įstatymo pakeitimu atlaisviname rankas visiems, kurie norėtų įvertinti sąlygas, kurias turi kredito įstaigose. Procesas žmonėms taptų greitas, patogus ir nemokamas“, – priimant įstatymą kalbėjo Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

„Kviečiu visus, kurie pasiėmę būsto paskolas, kitų metų pradžioje įsivertinti savo paskolos sąlygas, ir pagalvoti, kad galbūt galima gauti ir geresnį pasiūlymą“, – pridūrė ministrė.

Patys pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. vasario, tačiau kai kurios nuostatos – tik 2026-aisiais.

Lietuvos banko duomenimis, balandį 346.000 gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.