Nekilnojamo turto industrijos ateitis be tvarių sprendimų nebeįsivaizduojama

„Šioje organizacijoje dirbu 16 metų ir sunkiausia iki šiol yra ieškoti klientų, turinčių ne tik investicijų, bet ir valios priimti tvarius sprendimus. Rasti investuotoją, kuris noriai investuotų į tvarumą vystant nekilnojamo turto objektus, nežmoniškai sunku. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga vienareikšmiškai griežtins jau dabar galiojančius tvarumo reikalavimus ir dar smarkiau reguliuos šią sritį, nes organiška, pačios rinkos padiktuota transformacija tvarumo linkme nevyks“, – aiškiai griežtėjančią reguliacinę tendenciją birželio pradžioje Vilniuje vykusiame Baltijos šalių nekilnojamo turto investicijų forume pabrėžė Ville Tamminenas,

Svarbus visas pastato gyvavimo ciklas

Viena iš priežasčių, lemiančių, kad tvarumas kelią nekilnojamo turto sektoriuje skinasi nerangiai ir lėtai, yra tvarumo neapibrėžtumas. Jo negalime paliesti, pajusti. Tvarumo nepavyks pademonstruoti ir klientui, priimančiam sprendimus, todėl labai tikėtina, kad jis nematys prasmės investuoti į tai, sako V. Tamminenas. Tas pats ir kalbant apie galutinius naudos gavėjus – pastatų gyventojus ar tuos, kurie juose dirbs ir lankysis. „Nežinau, ar kuris nors iš forumo dalyvių domėjosi šio pastato, kuriame dabar esame, tvarumo rodikliais, bet labai abejoju. Priešingai, nei kiti inžineriniai sprendimai, pavyzdžiui, apšvietimas, šildymas, vėdinimas ir panašiai, tvarumas yra nematomas, todėl tarsi nereikalingas“, – sako jis.

Vis dėlto prasmė išsyk išryškėja į nekilnojamo turto objektą pažvelgus ne kaip į projektą, pasibaigiantį su statybos darbais, bet kaip į ilgus metus gyvuosiantį pastatą. Tvarūs inžineriniai sprendimai yra orientuoti į efektyvesnį išteklių naudojimą, o tai reiškia ir mažesnius pastato eksploatacijos kaštus ateityje, visu jo gyvavimo ciklo metu.

Aktyvi statyba trunka tik keletą metų, o likusį pastato gyvavimo laikotarpį iki rekonstrukcijos – maždaug 25–30 metų – jo išlaikymo kainą didžiąja dalimi lemia energetiniai kaštai. Jeigu dar neseniai investicija į gamybos paskirties pastato inžinerinių sistemų modernizavimą galėjo atsipirkti per 8–10 metų, tai pasikeitus energetikos sąnaudoms, ta pati investicija gali atsipirkti per 4–5 metus. Tad jei norima pastatą ne tik pastatyti už racionalią kainą, bet vėliau jį ir pigiau eksploatuoti, drauge išlaikant komfortišką mikroklimatą, inžineriniai sprendimai vaidina labai svarbų vaidmenį, nors ir sudaro vos trečdalį bendrų statybos kaštų.

„Turime išmokti matyti visą pastato gyvavimo ciklą, ne vien statybos etapą. Šioje vietoje labai svarbus yra strateginis mąstymas, nukreiptas dešimt ir daugiau metų į priekį. Kaip pastatą paversti tvariu ir energetiškai efektyviu? Kaip tą pamatuoti? Kaip įrodyti, parodyti, kad jis toks yra? Tai klausimai, kuriuos derėtų sau kelti prieš investuojant į NT vystymą“, – įsitikinęs V. Tamminenas.

NT kokybiško funkcionavimo užtikrinimas

Diskusijoje, skirtoje ilgalaikėms, tvarią ateitį užtikrinančioms strategijoms, jis kalbėjo ir apie skirtį tarp viešojo ir privataus sektoriaus užsakovų. Pasak jo, komercinio nekilnojamo turto vystytojai retai kada prašo generalinių rangovų ar kitų statybų partnerių garantijų ilgalaikiam kokybiškam statinio funkcionavimui.  Kaip pavyzdys – Suomijoje „Caverion“ vykdo viešojo sektoriaus projektus, kuriuose bendrovė ne tik kuria ir diegia inžinerinius sprendimus,  tačiau ir pastačius objektą perima statinių priežiūrą ir užtikrina tinkamą jų funkcionavimą.

„Iš mūsų klientai tikėjosi ne tik ilgalaikių, tvarių sprendimų, tačiau išreiškė ir lūkestį užtikrinti nepriekaištingą sistemų veikimą net ir pasibaigus įstatyminiams garantiniams terminams. Tokių prašymų iš komercinio nekilnojamo turto vystytojų nesu girdėjęs. Mes turime sprendimų, kuriems teikiame ir dešimties metų garantijas, tiek biurų pastatams, tiek ir pramonės objektams, tačiau jiems šiandien rinkoje paklausos nėra. Klausimas, kodėl? Apie tvarumą šnekama tikrai daug, tačiau kalbos kol kas neperauga į realius poreikius. Ilgainiui tai tikrai turės keistis“, – komentuoja V. Tamminenas.

Kokius tris žingsnius rekomenduotų nekilnojamo turto vystytojams ar investuotojams, norintiems realiai žengti tvariu ir strategiškai nubrėžtu ilgalaikiu keliu?

„Pirmiausia, patarčiau pakeisti požiūrį ir į nekilnojamą turtą pradėti žiūrėti per pastato gyvavimo ciklo prizmę, kaip į daug metų stovėsiantį objektą, kurio eksploatacija priklausys nuo padarytų strateginių sprendimų. Rasti patikimą partnerį, kuris šiuos sprendimus būtų pajėgus pateikti ir įgyvendinti. Ir – prašyti ilgalaikių kokybiško NT funkcionavimo garantijų“, – apibendrina „Caverion“ Suomijos ir Baltijos šalių vadovas.