Baltas tiltas: apleistų komercinių patalpų prikėlimas naujam gyvenimui

Baltasis tiltas yra vienas iš sostinės reprezentatyviųjų erdvių akcentų, be kurio šiandien būtų sunku įsivaizduoti miesto centrą. Tai – vieta, kurioje susijungia Vilniaus kultūrinės, sportinės, laisvalaikio zonos: paplūdimys, šeimos centras, koncertų salė, sporto aikštynai. Visai neseniai tai tapo vieta, kurioje atsirado kulinariją apjungiančia zona – dar prieš prasidedant vasarai duris atvėrė Baltas tiltas Food Hall, 10 restoranų ir atviro tipo baro erdvė.

Daugiau nei 1300 m2 ploto patalpos įmonės ConsAliter ir partnerių pastangomis buvo rekonstruotos per rekordiškai trumpą laiką. Daugybę iššūkių kėlusį projektą šiandien rangovai prisimena su šypsena – ne vien džiuginami sėkmingai bendromis jėgomis įveiktos užduoties, tačiau ir visuomenės puikiai priimto rezultato.

Pavėluotai, bet pradedame gyventi kaip Europoje

Šiandien, kai daugelis biurų kuriasi naujuose verslo centruose, o kavinės bei restoranai renkasi prekybos centrus, idėja renovuoti senas, apleistas patalpas gali dažnam būti gana netikėta. „Laikai, kai dažnam Lietuvos gyventojui laisvalaikio praleidimas prekybos centre atrodydavo įprastas ir prasmingas pamažu praeina. Praleisti smagų vakarą ar atšvęsti asmeninę šventę norisi jaukioje, tam pritaikytoje aplinkoje, todėl modernios, daug interesų aprėpiančios vietos sparčiai populiarėja“, – sako Amber Food grupės direktorius Gediminas Balnis.

Pasak jo, Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įprastu tampa laiko leidimas senamiesčiuose ir prie natūralių traukos objektų: vandens šaltinių, autentiškų pastatų, miesto aikštėse ar žaliose zonose: „Amber Food Group turi daug tokių vietų. Bernardinų sode Sugamour ir Cup Grill terrace , laivas-restoranas Katpėdėlė Danės upėje. Baltas tiltas taip pat yra unikalioje vietoje, kur ne tik upė ir pėsčiųjų tiltas, bet ir pramogų ir poilsio zona bei savivaldybės renginių vieta“.

Visgi, pašnekovas tikino, kad prikeliant apleistas patalpas naujam gyvenimui, susiduriama su tam tikra rizika. Pavyzdžiui, sunku numatyti žmonių srautus, prognozuoti, ar naują vietą pavyks paversti nuolatiniu traukos objektu. „Baltas tiltas buvo įsigytas dar prieš 6 metus, o atsidarė tik šios vasaros pradžioje. Iš pradžių koją kišo savivaldybės teritorijos rekonstrukcija, tuomet prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija. Jei nebūtume improvizavę ir ieškoję naujų sprendimų, viskas galėjo baigtis liūdniau“, – sakė jis.

Paklaustas, kokias restoranų ir komercinių patalpų sektoriaus besiformuojančias tendencijas pastebi pastaraisiais metais, G. Balnis įvardino valstybinių institucijų senamiesčio „užleidimą“ žmonėms: „Nors ir pavėluotai, bet mes irgi pradedame gyventi kaip Europoje, kur restoranų kultūra vystosi ne prekybos centruose, bet miesto centrinėje dalyje. Gastronomija tampa žmonių laisvalaikio dalimi, o žmonės leidžiantys laiką mieste yra tai, ko reikia, kad Lietuvos miestų centrai taptų kultūros ir laisvalaikio zonomis“.

Darbus sunkino patalpų būklė: nebuvo šildymo, pro stogą sunkėsi vanduo

Komercinių patalpų ir restoranų įrengime besispecializuojančios ConsAliter komercijos vadovas Jevgenij Pudriakov teigė, kad užsakovų siekis buvo Baltojo tilto pastatą atverti visuomenei po kiek daugiau nei pusės metų. Kadangi planuojamų darbų pradžia buvo numatyta lapkritį, reikėjo darbuotis šaltuoju metų laiku objekte, kuriame nebuvo šildymo, įmonė kurį laiką skyrė siekdama įvertinti, ar tikrai gebės įgyvendinti objekto rangos darbus per sąlyginai trumpą laikotarpį.

Nors senų komercinių patalpų atnaujinimas yra gana natūralus, cikliškas dalykas, tačiau norint tai atlikti kokybiškai, reikalinga patirtis, profesionalumas ir atitinkamos specialistų kompetencijos. Antraip, atrodytų, ką tik atliktas parduotuvių įrengimas, kavinių įrengimas ar restorano įrengimas senamiestyje privers prisiminti patalpų problemas, kurios pasireiškė dar prieš imantis rekonstrukcijos darbų. Pavyzdžiui, teks spręsti besikemšančios kanalizacijos, netinkamai veikiančios vėdinimo ar šildymo sistemos klausimus ir kt.

Taigi, nusprendusi imtis projekto, įmonė puikiai suprato, kad tai nėra viso labo parduotuvės įrengimas prekybos centre. Tad nedelsiant buvo pasitelkta partnerių pagalba. Tai leido sklandžiau ir greičiau imtis darbų statinio viduje ir išorėje. Per 6 su puse mėnesio trukusią renovaciją buvo nuardyta trinkelių danga, sustiprinta stogo konstrukcija, parengta vieta aliuminio vitrinų montavimui, atliktas inžinerinių sistemų montavimas, uždėta nauja stogo danga ir kt. Apačioje, Food Court zonoje taip pat, vadovaujantis vidaus interjero projektu, buvo atliktas erdvių planavimas, atlikti apdailos darbai. Food Hall interjero sukūrimas buvo pagrindinė studijos Inblum atsakomybė.

„Priėmę šį iššūkį patyrėme daug sunkumų. Visų pirma, nebuvo jokios ankstesnės pastato dokumentacijos, todėl įrenginėjant patalpas ir atrandant naujų netikėtumų, paliktų anksčiau patalpomis besinaudojusių nuomininkų, teko kreiptis pagalbos į išorinius vidaus inžinerinių tinklų projektuotojus, nuolat daryti projektų korekcijas. Darbus sunkino ir patalpų būklė – buvo atjungtas šildymas, pro stogą sunkėsi vanduo. Turint omenyje, kad dalį pastato stogo sudaro tiltas – judri konstrukcija – kilo problema, kaip išvengti per sujungimo vietas į vidų patenkančio vandens“, – teigė J. Pudriakov.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1712?placement=

Iššūkis: atlikti darbus per rekordiškai trumpą laiką

„Senų, apleistų pastatų renovacija, jų paskirties keitimas ar pritaikymas šiuolaikiniam gyvenimui yra vieni įdomiausių, tačiau ir sudėtingiausių projektų. Vienas iš pavyzdžių – Baltasis tiltas, turintis nuostabią vietą poilsiui bei komercinės paskirties patalpas, kurios ilgą laiką buvo nenaudojamos, nes neatitiko verslų ir visuomenės poreikių“, – sakė ConsAliter partnerio UAB Aliuminatas pardavimų koordinatorė Jolita Ramanauskaitė-Stankevičienė.

Ji teigė, kad Baltojo tilto projektas nebuvo paprastas, ypatingai turint omenyje, kad montavimo darbai buvo atliekami žiemos ir ankstyvo pavasario metu: „Ne visus darbus galime atlikti esant neigiamai oro temperatūrai. Iššūkį kėlė ir tai, kad projektavimo, gamybos ir montavimo darbai turėjo būti atlikti per rekordiškai trumpą laiką. O juk pradėję darbuotis sename pastate niekada nežinome, ką rasime atvėrę pastato angas. Kartais tenka imtis nenumatytų sprendimų, pavyzdžiui, papildomo karkaso sustiprinimo. Tai klientui kainuoja papildomus pinigus, o mums – laiką“.

Kalbėdama apie atnaujinamus komercinės paskirties pastatus pašnekovė pažymėjo, kad architektai dažniausiai renkasi aliuminio-stiklo konstrukcijas, nes jos leidžia lanksčiau įgyvendinti turimas idėjas. Be to, šios medžiagos yra mažiau pastebimos, ilgaamžės ir nereikalaujančios didelės priežiūros. „Visgi, neužtenka vien gerai suprojektuoti ir pagaminti konstrukcijas. Labai svarbu jas tinkamai sumontuoti senuose pastatuose. Tai yra dar vienas iššūkis su kuriuo susiduriame, nes senuose pastatuose angos niekada nebūna idealiai tiesios. Taigi, svarbu tai įvertinti ne tik matuojant angas, tačiau ir meistriškai sumontuoti gaminius, siekiant paslėpti nelygumus“, – teigė J. Ramanauskaitė-Stankevičienė .

Kalbant apie kitų partnerių atliktus darbus, prisidėjusius prie Baltojo tilto projekto, verta paminėti įmonę VELVE M.S.T. „Būdami išskirtiniu „Mapei“ statybinės chemijos atstovu Baltijos šalyse, rinkai galime pasiūlyti ypatingai platų sistemų spektrą, kurios yra tinkamos įvairios paskirties patalpose. Šiuo konkrečiu Baltojo tilto atveju „Ultratop“ liejamų grindų sistema – įrengimo greičiu ir tvarumu pasižymintis sprendinys, neretai tampantis projektuotojų, rangovų ir pačių užsakovų pasirinkimu. „Ultratop“ – atspari, greitai kietėjanti, plonasluoksnė dekoratyvinio spalvoto betono danga. Ją paprasta ne tik prižiūrėti, tačiau ir esant poreikiui atnaujinti“, – sakė įmonės direktorius Arnoldas Rašytinis.

Pasak jo, vienas didžiausių iššūkių tiek šiame, tiek kituose panašaus tipo renovuojamuose projektuose buvo tinkamas betoninio pagrindo paruošimas, jo stipris, greitis jį įrengiant ir galimas naujų grindų storis: „Atsižvelgę į tai, Baltojo tilto senų grindų restauracijai pasitelkėme ir „Topcem“ plonasluoksnio betono lyginimo sistemą. Greitas išlyginamojo sluoksnio, dengiamo ant seno betoninio pagrindo, džiūvimas bei efektyvus naujos grindų dangos liejimas – sumažina laiko sąnaudas ir finansines išlaidas. Naudojant šias abi sistemas kartu – sukuriama ilgaamžė, tvarių grindų sistema. Šiuos sudėtingus sprendinius įgyvendino ilgalaikis mūsų partneris – UAB „Grindys“, užsiimantis grindų poliravimu ir įrengimu.“

Smagu matyti, kad tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose vis daugiau senų ir neįveiklintų pastatų yra prikeliami naujam gyvenimui. Verslas investuoja ir apjungę architektų, projektuotojų, statybos kompanijų darbus sukuria tokius projektus, kurie integruojasi į miesto bendras erdves ir tampa naujais traukos centrais.

Pasak architekto Audronio Vydžiaus, įgyvendinusiam Balto tilto rekonstrukcijos projektą, atsižvelgiant į bendrą kontekstą, autorystę, pirminę idėją, svarbu verslui investuoti į tokius projektus ir suteikti jiems naujas funkcijas.

Balto tilto pastatai, kurie suprojektuoti garsiausių Lietuvos architektų Algio ir Vyto Nasvyčių, statyba baigta pirmaisiais nepriklausomybės metais. Ilgą laiką šie išskirtinėje vietoje esantys pastatai stovėjo be jokios aktyvios veiklos, o įgyvendinus rekonstrukcijos projektą spinduliuoja nauja kokybe ir estetiniais sprendimais.

www.consaliter.lt www.baltastiltas.lt www.aliuminatas.lt www.velvemst.lt