„Panevėžio keliai“ iš buvusio vadovo V. Puidoko siekia prisiteisti beveik 18,49 mln. Eur
Papildyta V. Puidoko pozicija, naujas antras skyrius.
Įmonė nurodo gruodžio 20 d. pateikusi tokį ieškinį Panevėžio apygardos teismui.
V. Puidokas portalui „Delfi“, pirmajam pranešusiam šią naujieną, pretenzijas vadino absurdu ir šmeižtu.
Kaip VŽ informavo „Panevėžio keliai“, įmonė siekė žalą išieškoti neteisminiu būdu, tačiau taikiai susitarti nepavyko.
„Įmonės vertinimu, dėl vadovui priskirtų atsakomybių netinkamo vykdymo bei asmeninių interesų ir ambicijų iškėlimo aukščiau bendrovės, žala bendrovei sudaro 18,49 mln. Eur. Patikrinimo metu nustatyti faktai, kad neigiami finansiniai įmonės rezultatai buvo lemti netinkamo buvusio vadovo valdymo, o taip pat asmeninės naudos siekimo, paminant bendrovės interesus. Nustatyta aplinkybių, smarkiai dariusių įtaką blogiems rezultatams“, – teigia įmonė.
Anot bendrovės, 2016–2020 m. „Panevėžio keliai“ patyrė 31 mln. Eur konsoliduotų nuostolių, o jos nuosavas kapitalas mažėjo nuo 89,3 mln. Eur 2015 m. iki 68,5 mln. Eur 2020 m.
Esą dėl blogų finansinių rezultatų ir įmonės vertės mažėjimo bendrovės valdyba nusprendė iš pareigų atleisti V. Puidoką 2021 m. pradžioje. Po to peržiūrėta kelių metų įmonės veikla.
V. Puidokas taip pat yra „Panevėžio kelių“ smulkusis akcininkas, o įmonei vadovavo nuo 1998 m.
Anot bendrovės, per patikrinimą nustatytą pažeidimų, dariusių įtaką blogiems finansiniams rezultatams. Pavyzdžiui, grupės lėšomis už daugiau nei 500.000 Eur įsigytas lėktuvas, už beveik 900.000 Eur – du karjerai.
„Panevėžio kelių“ teigimu, lėktuvu V. Puidokas naudojosi „tiek asmeniniais tikslais, tiek skraidymui į užsienį, turėjo pomėgį pilotuoti“, o karjerai negeneravo pajamų ir yra nelikvidūs.
Pretenzijų buvusi darbovietė turi ir dėl sprendimo pirkti skaldą iš AB „Skalduvos prekyba“, kurią V. Puidokas esą kontroliuoja.
„Žinodama kitų skaldos tiekėjų kainas, buvusio vadovo kontroliuojama įmonė siūlydavo nuolaidas nuo mažais kiekiais perkančių klientų įkainių, taip sukeldamas žalą įmonei. Sudarant nelygiavertes konkurencines sąlygas ir siekiant išstumti kitus tiekėjus dėl asmeninių interesų, buvo vilkinami atsiskaitymai su jais“, – rašoma atsiųstoje informacijoje.
Taip pat teigiama, kad nebuvo sukurta finansinio turto valdymo tvarka, o nuo 2015 m. bendrovė nurašė 14,5 mln. Eur finansinio turto.
Teigiama, jog buvęs vadovas pasinaudojo tarp akcininkų 2014 m. kilusiu konfliktu ir jį palaikė.
„Buvęs vadovas manipuliavo finansiniais rezultatais ir piktnaudžiavo savo padėtimi. Nei bendrovės vadovaujantys darbuotojai, nei kiti valdymo organai neturėjo pilnų, objektyvių, realią bendrovės padėtį atspindinčių duomenų. Buvęs vadovas, kuris per daug metų turėjo didžiulį pasitikėjimą, organizavo valdymą taip, kad tik jis vienas suprastų veiklos rizikas ir perspektyvas, svarbiausi sprendimai dažniausiai buvo priiminėjami atskiruose uždaruose pokalbiuose, nebendradarbiaujant atskirų sričių specialistams ir vadovams“, – rašoma atsiųstoje informacijoje.
Vadina spaudimu
V. Puidokas VŽ situaciją teigė vertinantis kaip absurdišką. Anot jo, „Panevėžio kelių“ ieškinys – spaudimas jam parduoti savo akcijų dalį už mažesnę nei rinkos vertę.
„Esu eilinį kartą nustebintas Gvido Drobužo (bendrovės akcininkas, valdybos pirmininkas – VŽ) cinizmo, o ieškinį vertinu kaip šmeižtą ir absurdą. Akivaizdu, kad kaltintojų tikslas – ne tiesa, o šmeižtas ir spaudimas paklusti jų diktuojamoms sąlygoms“, – teigia jis.
V. Puidoko teigimu, jam bendrovė pasiūlė nesikreipti į teismą, jei jis sutiktų parduoti savo akcijų dalį ir atsisakytų ieškinio, kuriuo iš „Panevėžio kelių“ jis reikalauja kompensacijos už atleidimą.
„Dar daugiau: anot siūlytojų, pusvelčiui perleidus akcijas, taip pat būtų perkama skalda iš man dalinai priklausančio karjero. Šiuo metu mano ieškinio nagrinėjimas yra atidėtas, nes buvo nagrinėjamas šiomis dienomis atmestas G. Drobužo ieškinys man. Akivaizdu, kad naujuoju ieškiniu taip pat bus bandoma vilkinti nagrinėjimą ir siekti jį vėl atidėti“, – teigia jis.
Anot buvusio įmonės vadovo, lėktuvas, dėl kurio naudojimo jam reiškiamos pretenzijos, buvo parduotas po penkerių metų eksploatacijos ir „vos keliais procentais pigiau, nei pirktas“.
„Apie kokius nuostolius kalbama? G. Drobužas viską žino – kad už visas tiesiogiai su įmone nesusijusias keliones buvo apmokėta, lėktuvą išlaikėme visi solidariai. Neabejoju, kad visa tai bus įrodyta teisme. Įmonės vadovo veikla yra apdrausta tarptautinėje „Lloyds“ bendrovėje. Tad kodėl nesikreipiama į ją?“ – aiškina V. Puidokas.
Portalui „Delfi“ V. Puidokas komentavo dėl lėktuvo naudojimo ir skaldos pirkimo.
„Mūsų bendrovė resursais apsirūpindavo iš įvairiausių tiekėjų. Tvirtinimas, kad buvo parduodama nekonkurencinėmis kainomis yra visiškai nepagrįstas. „Panevėžio keliai“ skaldą pirko vienareikšmiškai pigiausiomis kainomis“, – portalui teigė jis.
Anot V. Puidoko, lėktuvą valdė trys juridiniai asmenys keturi fiziniai asmenys, kurie kiekvieną mėnesį dalinosi jo sąnaudomis. Lėktuvas esą buvo naudojamas tarnybinėms kelionėms.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Kauno rajone pagreitį įgauna Norvegijos pramoginių laivų gamintojo „MAREX Boats“ plėtros projektas – gauta projekto ekspertizė ir pateikta visa projektinė medžiaga statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Įgyvendinus 10 000 kv. m ploto laivų surinkimo gamyklos statybas, Lietuvoje bus galima gaminti dar didesnius pramoginius katerius, pasitelkiant pažangius technologinius procesus, o dalis energijos bus išgaunama iš geoterminių gręžinių.
„Viskas buvo pilnai apmokėta, išlaidų našta buvo dalijamasi. Visame pasaulyje tai praktikuojama. Yra korporatyvinė nuosavybė, kai tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo lėktuvą. Jo kaštai nėra maži, todėl vienai bendrovei turėti lėktuvą yra brangoka. Dalinomės pastoviaisiais kaštais, kas susiję su technine priežiūra, draudimu ir pan. Tai išskirtinis skaidrumo pavyzdys,“ – sakė jis.
Dirbo nuostolingai
„Panevėžio kelių“ grupė pernai pasiekė 169,1 mln. Eur konsoliduotą apyvartą. Ji, palyginti su 2019 m., menko 13%. Vien tik pačių „Panevėžio kelių“ apyvarta pernai augo 40,3%, iki 57,36 mln. Eur.
Grupė pernai patyrė 6,05 mln. Eur, įmonė – 3,04 mln. Eur grynųjų nuostolių. Metų pabaigoje grupė buvo sukaupusi 45,85 mln. Eur nepaskirstyto pelno.
Anksčiau Gvidas Drobužas, „Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas, VŽ sakė, jog 2021 m. grupei gali būti sudėtingi dėl augančių žaliavų kainų ir mažo konkursų kiekio.
„Kelių statybos pirkimams 2021 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skirta tik 263,83 mln. Eur. Didžioji dalis konkursų jau įvyko, kelininkų portfeliai nėra dideli. Matome, kad neturėsime galimybės išnaudoti savo turimo pajėgumo, todėl šiais metais koncentruosimės į vidinius pokyčius, efektyvumo didinimą, procesų skaitmenizavimą“, – VŽ sakė jis.
2020 m. grupė priėmė sprendimą ir nutraukė veiklą Karaliaučiuje bei Švedijoje: atitinkamai parduotos kompanijos „Dorogi Baltiki“ akcijos, o įmonei „PK Road“ iškeltas bankrotas.
Taip pat skelbta, jog laikinai buvo sustabdyta ir grupei priklausančių karjerų valdytojų įmonių „Paversmio karjeras“ ir „Visdievų karjeras“ veikla.
Grupėje yra ir AB „Panevėžio statybos trestas“ grupė, taip pat bendrovės „Ukmergės keliai“, „Aukštaitijos traktas“, „Zarasų automobilių keliai“, „Keltecha“, Latvijos kompanija „Latgales Celdaris“, Ukrainos „Sovremenyje technologiji dorog“.
Didžiausi grupės akcininkai – Remigijus Juodviršis (28,5%), G. Drobužas (25,55%) ir Ksaveras Balčėtis (13,7%). R. Juodviršis šį lapkritį mirė. Kas perims jo akcijas, kol kas neaišku, nes, VŽ žiniomis, nėra išspręsti paveldėjimo klausimai.
Rudenį G. Drobužas ir R. Juodviršis kreipėsi į Konkurencijos tarybą, prašydami leisti įgyti bendrą grupės kontrolę. Verslininkai ketino sudaryti akcininkų sutartį, pagal kurią jie bendrai būtų priiminėję strateginius „Panevėžio kelių“ grupės sprendimus.
Tarp R. Juodviršio ir G. Drobužo vyko ne vienas teisminis ginčas dėl įvairių bendrovių akcijų bei valdymo. Vėliau nesutarimai esą išspręsti, plačiau apie tai skaitykite šiame VŽ interviu.
