Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-10-05 12:01
2025-10-03 05:45
RĖMIMAS
2025-10-01 15:12
2025-10-01 13:08
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Trūksta šios problemos interpretacijos, norint įvertinti, kas teisus. Nes kiek suprantu Hanneris išsinuomojo sklypą papigiai (dėl žemės paskirties), tada nusprendžia pradėti statyti daugiabučius, kurie neatitinka sklypo paskirties, o NŽT gindama viešąjį interesą kiša pagalius į ratus? Tokia ir yra problemos esmė? Įdomu, kodėl įmonės perka/nuomoja žemę su viena paskirtimi ("prastesne"), o po to leidžiama keisti paskirtį? Ar nėra taip, kad iš anksto buvus tam tikrai žemės paskirčiai valstybė gautų daugiau parduodama/nuomodama šį sklypą? Kodėl paskirties keitimu apstu Vilniuje ir tas paskirties keitimas visados būna į vieną kryptį - daugiabučių statybas?
Koks skirtumas, pakeis ar ne. Rezultatas tas pats, tik klausimas ar bus butai, ar kokios kitokios paskirties patalpos... Daugiau reikalų tik žmonėms paskui nuspirkus. Bet kuriuo atveju liūdesys, nes dygsta dar vienas nuavulintas miesto kampas...
Jeigu sklypas yra nuomojamas, tai koks gi skirtumas kokia ta paskirtis? Konversijos yra geras dalykas, nes iš nebereikalingos paskirties padarai reikalingą, o ne pleti miesto kontūrus palikdamas viduryje stūksoti visokius griuvėsius su paskirtimi, kuri niekam nėra reikalinga. Va kad teisinė bazė nesutvarkyta ir nėra visiems vienodo traktavimo - tai yra blogai.
Niekas juk nedraudžia pačiai valstybei pakeisti paskirtį ir išnuomoti jau tik po to - pagal naujos paskirties įkainį (tikėtina ženkliai didesnį).
Rinka sklypą su netinkama paskirtimi, bet pagal miesto bendrąjį planą numatyta palankia paskirtimi vertino kaip sklypą su palankia tinkama paskirtimi ir rinkos kaina tokio sklypo būdavo atitinkama. Vėliau tik atsirado "praktika" trumpinti per NŽT neaišku kokiais kriterijais atsirinktus plėtotojus už tokį plėtojimo būdą. Dabar su baime žiūrima į tokią "nuomą". Reikia kuo greičiau tvarkyti teisės aktus. Kad būtų visiems vienodos taisyklės.
tai čia Avulis (o gal ir ne tik Avulis) praktiškai su visais sklypais tą daro - ima pigiai gamybinį sklypą ir po to kažkaip ten pigiai pristato "prabangaus" būsto. Dar kad bent daugiau investuotu į projektų dizainą, o dabar kepa dėžutes. Baisu, ką su Žalgirio stadionu padarė.
Susimoki už žalgirio stadiono sklypą “susitarimo mokestį” 1mln ir statai ką nori, susimoki čia 2 mln ir statai ką nori. O problema ta, kad visą grietinėlę pasiima nuomojamą sklypą pardavusi įmonė, o galetų valstybė, t.y. visi mes.
Todėl ir skris į kosmosą, o mane nžt siunčia iškart nx. Ne visiems būti Gagarinais
Todėl ir skris...Galimybė susitarti prieštarauja pačiai administracinės bylos esmei. Juk čia ne civilinis ginčas tarp privačių asmenų. Jeigu NŽT teisi ir statybos neteisėtos - jų ir negali būti, tad negalima tartis dėl neteisėtų veiksmų įteisinimo. Jei statybos gali vykti - tai susitarimai nereikalingi ir NŽT trukdymas yra neteisėtas.
Precedentas neįvyko. Gaila. Ir toliau pinigai už žemę, Valstybės veltui atiduotą sklypą, skirtą privatizuotiems pastatams naudoti pagal paskirtį, nukeliaus "privatizuotojams". Kas jie -atsimename. Smulkių precedentų yra, bet reikia vieno rimto. Nebūtinai tai Avulis. Kodėl toks paprastas dalykas - Valstybė susigrąžina žemę jei pastatai ant jos nebenaudojami tai paskirčiai, kuri buvo privatizuojant, pakeičia paskirtį ir parduoda aukcione. Vystytojai nenukenčia, vartotojai - taip pat., biudžetas pildosi - niekaip neįgyvendinamas. Atsakymas žinome. Na ir kas?