Lenkijos „Rafako“ dėl 26 mln. Eur už Vilniaus kogeneracinę jėgainę ruošiasi į Stokholmo arbitražą

Esą „Rafako“ šiuo metu ruošia dokumentus tarptautiniam Stokholmo arbitražui dėl skolos.
„Mus labai stebina bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) ir „Ignitis grupės“ atstovų pareiškimai, esą jie visiškai atsiskaitė su „Rafako“, nes tai nėra tiesa. Faktą, jog VKJ yra sumokėjusi mažiau, Seimo komisijoje pranešė ir Nerijus Rasburskis, „Ignitis grupės“ Šilumos ir elektros sprendimų departamento vadovas“ – pranešime teigia Jacekas Balceris, „Rafako“ korporatyvinės komunikacijos vadovas.
„Rafako“ pagal sutartį turėjo būti sumokėta apie 150 mln. Eur. „Ignitis grupė“ BNS anksčiau teigė, kad Lenkijos įmonė atliko darbų už 107 mln. Eur, tiek jai ir buvo sumokėta.
Kompanijos teigimu, jėgainės projektas turėjo rimtų problemų, tačiau jų nepaisydama „Rafako“ tęsė darbus.
„VKJ neužtikrino reikiamos darbų koordinacijos, todėl buvo užkirstas kelias tinkamam jų planavimui ir įgyvendinimui. Dėl to „Rafako“ atlikti įsipareigojimų tapo neįmanoma. Prie to prisidėjo nuolatinis atliktų darbų apmokėjimo vėlavimas, kuris ir tapo priežastimi nutraukti sutartį iš „Rafako“ pusės. VKJ iki šios dienos nėra atsiskaičiusi su „Rafako“, nėra apmokėjusi 26 mln. Eur skolos, tame tarpe – ir už Lietuvos bendrovių atliktus darbus. Todėl „Rafako“ neturi kitos išeities kaip kreiptis į arbitražą dėl patirtų nuostolių“, – teigiama pranešime.
Anot „Rafako“, dėl šios priežasties ji negalėjo atsiskaityti su subrangovėmis.
Tuo metu Artūras Ketlerius, VKJ atstovas žiniasklaidai, VŽ sako, jog „Rafako“ priekaištai neturi faktinio pagrindo, „yra labiau paremti emocijomis“, o taip siekiama atidėti pačios rangovės atsiskaitymą su surbangovais.
„VKJ už visus pagal sutarties sąlygas tinkamai atliktus ir FIDIC inžinieriaus patvirtintus darbus yra atsiskaičiusi su „Rafako“, mokėjimai nevėlavo, tą patvirtina ir atitinkami dokumentai. Mūsų vertinimu, tokie su finansiniais sunkumais susidūrusios bendrovės pareiškimai gali būti traktuojami kaip bandymas atidėlioti savo įsipareigojimus Lietuvos subrangovams, kuriems ši yra skolinga“, — sako jis.
A. Ketleriaus teigimu, Stokholmo arbitražas jau du kartus yra atmetęs „Rafako“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones VKJ.
„Tarp „Rafako“ ir VKJ arbitražo procesas buvo inicijuotas dar 2020 m. liepą, o teismas du kartus atmetė kompanijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deja, dėl arbitražo konfidencialumo įsipareigojimų apie šiuos kreipimusis detalesnės informacijos pateikti negalime“, — sako jis.
Ginčijasi teismuose
VŽ rašė, jog „Rafako“ statė dalį Vilniaus kogeneracinę jėgainės projekto, tačiau jai susidūrus su finansiniais sunkumais ir nusprendus siekti restruktūrizavimo rangos sutartis nutrūko.
Šią savaitę VKJ pranešė paskelbusi konkursus rangovams, kurie turės baigti biokuro įrenginių statybą. Planuojama, kad sutartys su laimėtojais bus sudarytos šį rudenį.
Anksčiau objekte dirbusios įmonės „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“ skelbė suskaičiavusios, jog iš projekto pasitraukusi „Rafako“ joms skolinga apie 11 mln. Eur. Įmonės siekia, kad šiuos įsipareigojimus perimtų užsakovė – valstybės valdomos įmonės „Ignitis grupė“ projektinė įmonė.
„Axis Tech“ Vilniaus apygardos teismui pateikė 5 mln. Eur dydžio ieškinį „Ignitis grupės“ įmonei Vilniaus kogeneracinė jėgainė.
Kovą Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog UAB „Dzūkijos statyba“, restruktūrizuojamos Lenkijos „Rafako“ ir jos antrinės įmonės „PBG“ silosų statybos sandoriai projekte buvo apsimestiniai, todėl Lietuvos bendrovei iš užsakovių solidariai priteista 343.666 Eur žalos.
Dabar nurodoma, kad biokuro įrenginių statyba vėluos metus ir turėtų būti baigta 2022 m. pabaigoje.