Asociacijos siūlo, kaip kompensuoti patalpų nuomos kaštus

Kovo 16 d. Lietuvoje įvedus karantiną dauguma mažmeninę prekybą vykdančių ir dalis administraciniuose pastatuose veikiančių verslo subjektų buvo priversti staigiai ir netikėtai sustabdyti savo veiklą neapibrėžtam laikui. Tuo pačiu nedelsiant buvo kreipiamasi į jų fizinių prekybos ir darbo vietų valdytojus – nekilnojamojo turto (NT) nuomotojus su prašymu atidėti arba atleisti nuo mokesčių. Didieji prekybos centrai yra paskelbę apie 30–100% nuolaidas ar atidėjimus uždarytiems verslams.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) bei Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) siūlo tai daryti atsižvelgiant į apyvartų praradimus.

LNTPA siūlytų, kad parama esą „administravimo paprastumo vardan“ būtų išmokama NT valdytojams. LPĮA kalba apie tiesiogines išmokas prekybininkams, tačiau sutinka ir su LNTPA siūlymu – tik jei NT valdytojai būtų jau pritaikę nuolaidas. Tokiu atveju valstybės pinigais būtų kompensuojama pusė suteiktos nuolaidos.

„Tai galėtų būti ir savanoriškas modelis, kai valstybės parama taikoma tik kreipusis abiems pusėms – nuomotojui ir nuomininkui, nes tikrai ne visiems verslams šiuo metu yra reikalinga pagalba“, – VŽ pateiktame komentare teigia LNTPA.

Tuo metu prekybininkų susivienijimas mano, jog dėl karantino 80–100% apyvartos praradusioms įmonėms valstybė galėtų kompensuoti 90% nuomos kaštų. 60–79% netekusioms galėtų teikti 70% subsidiją, o 40–59% susitraukusioms skirtų 50% kompensaciją.

„Subsidijos būtų prieinamos ir taikomos tiek nuomininkams, tiek nuomotojams. Pastarieji gautų subsidiją nuomos mokesčio nuolaidai, o nuomininkas – po nuolaidos pritaikymo mokėtinam nuomos mokesčiui. Galimybė gauti atitinkamas kompensacijas iš valstybės būtų taikoma nuo pat karantino pradžios ir tęstųsi dar 2 mėnesius po atitinkamų draudimų ar apribojimų panaikinimo“, – Vyriausybei siūlo LPĮA.

Šiuo metu prie Seimo Ekonomikos komiteto yra sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė „Dėl paskolų ir nuomos mokėjimų atidėjimo karantino metu reglamentuojantiems įstatymų projektams parengti“. 

LNTPA skaičiuoja, kad prekybos patalpų nuomininkai šiandien Lietuvoje sumoka iki 40 mln. Eur nuomos per mėnesį. Prekybininkų asociacija mano, jog maksimalus lėšų poreikis, kompensuojant 100% nuomos kaštų, sudarytų 35-45 mln. Eur per mėnesį.

Vyriausybė ruošia planą

Vyriausybė numato kompensuoti pajamų dėl karantino netekusiam verslui dalį nuomos išlaidų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Premjeras interviu BNS sakė, kad galimi kompensavimo mechanizmai jau buvo aptarti Vyriausybėje, o galutinį sprendimą numatoma priimti po Velykų.

„Vyriausybės posėdyje ir krizės valdymo komitete svarstėme dėl nuomos santykių tarp verslo kompensavimo būdų – tai yra, kaip padaryti, kad verslas, kuris nuomojasi patalpas ir neturi pats lėšų, neturi apyvartinių lėšų, nevykdo veiklos – kaip jam susimokėti nuomą? Mes esame pasirengę rasti sprendimus“, – sakė S. Skvernelis.

„Vienas iš tokių sprendimų – kol kas negalutinis – jeigu susitaria nuomininkas su nuomotoju dėl tam tikros nuolaidos nuomos laikotarpiu – tai bent pusę tos nuolaidos padengtų valstybė. Tai kol kas vienas iš svarstymų“, – teigė premjeras.

Jo teigimu, dėl galimo modelio bus apsispręsta sulaukus Ekonomikos ir Finansų ministerijų išvadų.

S. Skvernelio teigimu, pagal daugumą jau patvirtintų paramos verslui plano priemonių įmonės realių lėšų turėtų sulaukti pirmosiomis dienomis po Velykų.

Nuomos gali ir nesusigrąžinti

Mindaugas Statulevičius, LNTPA direktorius, sako, jog nuomotojų įsipareigojimai ir išlaidos, tarp jų ir mokestinės, karantino metu išlieka nepakitusios – už nuomininkų neapmokamas nuomos ir paslaugų sąskaitas pirmiesiems būtina mokėti pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, tebesant tikimybei, kad iš pastarųjų jie gali būti ir nesusigrąžinti.

„Mastas toks didelis, kad ieškodami išeities, kaip sumažinti mokesčius nuomininkams, nuomotojai netenka didelės dalies pajamų, o karantiną pratęsus iki balandžio 27 d., dalį nuomotojų privers priimti sprendimus atsisakyti dalies darbo vietų ir aptarnaujančių paslaugų, iškyla reali grėsmė vykdyti įsipareigojimus trečiosioms šalims“, – pranešime cituojamas M. Statulevičius.

Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė karantino įtaką patiriančius nuomotojus yra atleidusi nuo žemės ir NT mokesčių, kiti didieji miestai tokią galimybę dar svarsto. O LNTPA atkreipia dėmesį į kitų šalių taikomą praktiką.

„Danijoje nuomos ir kitos fiksuotosios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo praradimų, kuriuos patiria įmonės karantino metu ir gali siekti iki 80%. Švedijoje valstybė kompensuos iki 50% fiksuoto nuomos mokesčio. Šias priemones siūloma taikyti karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus“, – užsienio praktiką įvertina asociacija.

[infogram id="220b05ff-c73a-49a2-bed0-b0796b7f8c0e" prefix="jBC" format="interactive" title="Svarbiausi karantino ribojimai 2020 03 25"]

[infogram id="cf376f81-bcab-44c5-a81d-0e61312da45a" prefix="7Ed" format="interactive" title="Koronavirusas: 04 10"]