Svarstoma oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėja
„Bendrajame plane naujojo oro uosto vieta bus preliminari, todėl ją galėsime koreguoti specialiojo plano rengimo metu, – portalui „Delfi“ sakė Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. – Specialųjį planą galėtume pradėti rengti 2021 I ketv., o žemes galutinai rezervuoti tik patvirtinus specialųjį planą, t.y. apie 2021 II-III ketv.“.
Sprendimas, ar naujo oro uosto iš viso reikia, galėtų būti priimtas 2022-aisiais, o pastatytas 2030-2035 m. Konkrečios vietos ministras neįvardijo, tik paminėjo, kad ji būtų derinama su „Rail Baltica“ vėže. Be to, svarstoma galimybė į projektą koncesijos būdu įsileisti privačias investicijas, „Delfi“ sakė ministras.
Perkrauti oro uostai
Vėliau pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje p. Masiulis teigė, kad naujo oro uosto tarp didžiausių šalies miestų statybos idėja nėra atsitiktinė.
„Kad būtų arti Vilniaus, kas yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, ir tarp Kauno, kad būtų patogus susisiekimas geležinkeliu, nes „Rail Balticos“ Vilniaus-Kauno jungtis būtų vienas iš esminių elementų, jeigu toks oro uostas būtų statomas, kad būtų kuo greitesnis susisiekimas“, – aiškino ministras.
Pono Masiulio teigimu, Vilniaus ir Kauno oro uostai šiuo metu yra perkrauti, investicijos į juos spėtų atsipirkti.
„Tos investicijos, kurios bus daromos Vilniuje ir Kaune (Palanga yra atskiras klausimas, tai daugiau regioninis oro uostas), jos daromos su tikslu, kad jos pilnai atsipirktų per tą laikotarpį, kiek jie tarnaus“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl naujo oro uosto dar nėra priimtas, o 2035-ųjų metų data yra preliminari.
„Toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 m. Jeigu tas keleivių augimas būtų toks pat didelis, koks buvo iki šiol, ir oro uostas būtų statomas, jis būtų pastatytas apie 2035 m.“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, Vilnius iki 2035 m. turėtų išlikti pagrindiniu šalies oro mazgu.
Svarstyta apie Kauno oro uostą kaip pagrindinį
Susisiekimo ministras sakė, kad vienas iš svarstytų variantų buvo Kauno oro uostą paversti pagrindiniais šalies oro vartais, nes čia, skirtingai nuo Vilniaus, yra galimybė plėtrai. Vilniuje plėtros galimybės bus išsemtos pastačius naują išvykimo terminalą. Vis dėlto Kauno pasirinkimas atmestas.
„Kauno variantas buvo svarstymo metu atmestas, nors labai sunkiai (...) dėl kelių priežasčių: jis pakankamai toli nuo Vilniaus. Išnagrinėjome visus Europos atvejus: toliausiai nutolę oro uostai, mūsų specialistų matymu, yra Londono Lutono ir Stanstedas – abu šiek daugiau nei 60 km nuo miesto (...) Kaunas būtų nutolęs daugiau nei 90 km. Konsultantų nuomone, tai būtų rizikinga investicija“, – argumentavo p. Masiulis.
Naujame oro uoste galima būtų vystyti naujausias technologijas, jis galėtų būti statomas moduliniu būdu – iš pradžių pastatoma tiek, kiek reikia, priklausomai nuo keleivių srauto ir su galimybe nesunkiai plėstis.
Ministras pridūrė, kad svarstant apie naujo oro uosto vietą, nereikia pamiršti „sostinės traukos“.
„Nėra lengva įkalbėti įmones skristi į Palangą ar į Kauną. Vilniaus oro uostas, grubiai kalbant, subsidijuoja tuos oro uostus. (...) Bet kokiu atveju, koks bebūtų priimtas sprendimas, jis neturėtų būti politinis, jis turi būti pagrįstas tuo, kur avialinijos nori skraidyti“, – pridūrė ministras.
Dėl konkrečios vietos ir laiko lieka klausimų
Ponas Masiulis teigia, kad konkreti galimo oro uosto vieta neskelbiama, kad „nebūtų spekuliacijų žeme“, ji dar gali keistis, oro uosto gali apskritai neprireikti. Todėl neskelbiami ir būsimo oro uosto kaštai.
„Tikrai neverta manyti, kad jau yra sprendimas statyti naują oro uostą. Statybos sprendimo nėra (...) Jeigu šiandien būtų pakankamai priežasčių, argumentacijos, skaičių ir įrodymų, kad jau šiandien reikia mąstyti apie naują oro uostą, tai be abejo, ši Vyriausybė būtų priėmusi tą sprendimą. Bet po labai ilgų svarstymų, mes pamatėme, kad argumentų, svertų šiai dienai dar nėra“, – sakė p. Masiulis.
Ministras teigė, kad esama ir nuomonių, jog keleivių srautai Lietuvoje jau išsėmė augimo galimybes ir sustos arba sulėtės.
„Keliaujančių Lietuvos žmonių skaičius jau artėja prie Europos vidurkio. Taip kad anksčiau ar vėliau mes pradėsime augti tik su Europos vidurkiu, kuris yra apie 3-5% šiai dienai, kai mūsų augimas praėjusiais metais buvo 20%. Dalis ekspertų mano, kad tai yra neįmanoma, kad būtų toks didelis augimas“, – kalbėjo ministras.
Jis neatmetė galimybės, kad finansuoti projektui būtų kviečiamas koncesininkas.
Pasak jo, idėja kol kas neviešinta dėl prezidento rinkimų.
VERSLO TRIBŪNA
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su Vilniaus kredito unija (VKU) suteikė 11,5 mln. Eur finansavimą vienai iš didžiausių šalyje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „KAITA Group“, sostinės Viršuliškių rajone vystančiai išskirtinį 17 ir 18 aukštų modernių daugiabučių projektą „Newton“.
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasaulio rinką – Jungtines Amerikos Valstijas.
Suplanuotos 60 mln. Eur investicijos
VŽ ne kartą rašė apie planus atnaujinti Vilniaus oro uostą. Už 60 mln. Eur suplanuota keleivių terminalų plotą padidinti beveik 50%, taip pat pertvarkyti transporto priemonių srautus.
Šalia esamų oro uosto pastatų, toje vietoje, kur dabar yra VIP terminalas, projektuojamas naujas dviejų aukštų išvykimo terminalas, o dabartiniame terminalų pastate registracijos salę keičia plečiama komercinė ir laukimo erdvė. Naujas VIP terminalas statomas dar toliau į šiaurę nuo pagrindinių pastatų.
Numatyta sujungti tris trumpalaikio automobilių stovėjimo aikšteles į vieną, o eismą organizuoti ratu aplink ją. Prie terminalų numatomas atskiras autobusų ir taksi privažiavimas.
Pernai Lietuvos oro uostuose iš viso buvo aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61.000 skrydžių. Verslo sektoriaus atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams iš viso buvo pasiūlytos 99-ios skrydžių kryptys. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų krovinių skaičius ūgtelėjo penktadaliu ir sudarė beveik 16.000 tonų.
[infogram id="4789c367-2f4d-4950-9df3-a0f249dfc08b" prefix="Ln6" format="interactive" title="Lietuvos oro uostų Top kryptys ir vežėjai"]
[infogram id="1fbeab70-ca1b-4efa-ac7c-23a1561df4af" prefix="Wmh" format="interactive" title="VĮ Lietuvos oro uostai pajamos"]
[infogram id="e3c2f313-240a-4826-8270-026a62f5b9a1" prefix="b6w" format="interactive" title="2017 m. ES oro uostų TOP5"]
