Svarstoma oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėja

Publikuota: 2019-06-17
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Susisiekimo ministerija svarsto ir pradeda dėlioti planus naujiems pagrindiniams šalies oro vartams. Jei keleivių lėktuvais srautas ir toliau augs sparčiai, naujas oro uostas galėtų iškilti kažkur tarp Vilniaus ir Kauno, o dabartinis sostinėje būtų uždarytas.

„Bendrajame plane naujojo oro uosto vieta bus preliminari, todėl ją galėsime koreguoti specialiojo plano rengimo metu, – portalui „Delfi“ sakė Rokas Masiulis, susisiekimo ministras. – Specialųjį planą galėtume pradėti rengti 2021 I ketv., o žemes galutinai rezervuoti tik patvirtinus specialųjį planą, t.y. apie 2021 II-III ketv.“.

Sprendimas, ar naujo oro uosto iš viso reikia, galėtų būti priimtas 2022-aisiais, o pastatytas 2030-2035 m. Konkrečios vietos ministras neįvardijo, tik paminėjo, kad ji būtų derinama su „Rail Baltica“ vėže. Be to, svarstoma galimybė į projektą koncesijos būdu įsileisti privačias investicijas, „Delfi“ sakė ministras.

Perkrauti oro uostai

Vėliau pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje p. Masiulis teigė, kad naujo oro uosto tarp didžiausių šalies miestų statybos idėja nėra atsitiktinė. 

nuotrauka::1left

„Kad būtų arti Vilniaus, kas yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, ir tarp Kauno, kad būtų patogus susisiekimas geležinkeliu, nes „Rail Balticos“ Vilniaus-Kauno jungtis būtų vienas iš esminių elementų, jeigu toks oro uostas būtų statomas, kad būtų kuo greitesnis susisiekimas“, – aiškino ministras. 

Pono Masiulio teigimu, Vilniaus ir Kauno oro uostai šiuo metu yra perkrauti, investicijos į juos spėtų atsipirkti. 

„Tos investicijos, kurios bus daromos Vilniuje ir Kaune (Palanga yra atskiras klausimas, tai daugiau regioninis oro uostas), jos daromos su tikslu, kad jos pilnai atsipirktų per tą laikotarpį, kiek jie tarnaus“, – kalbėjo ministras. 

Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl naujo oro uosto dar nėra priimtas, o 2035-ųjų metų data yra preliminari. 

„Toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 m. Jeigu tas keleivių augimas būtų toks pat didelis, koks buvo iki šiol, ir oro uostas būtų statomas, jis būtų pastatytas apie 2035 m.“, – pridūrė ministras. 

Pasak jo, Vilnius iki 2035 m. turėtų išlikti pagrindiniu šalies oro mazgu. 

Svarstyta apie Kauno oro uostą kaip pagrindinį 

Susisiekimo ministras sakė, kad vienas iš svarstytų variantų buvo Kauno oro uostą paversti pagrindiniais šalies oro vartais, nes čia, skirtingai nuo Vilniaus, yra galimybė plėtrai. Vilniuje plėtros galimybės bus išsemtos pastačius naują išvykimo terminalą. Vis dėlto Kauno pasirinkimas atmestas.  

„Kauno variantas buvo svarstymo metu atmestas, nors labai sunkiai (...) dėl kelių priežasčių: jis pakankamai toli nuo Vilniaus. Išnagrinėjome visus Europos atvejus: toliausiai nutolę oro uostai, mūsų specialistų matymu, yra Londono Lutono ir Stanstedas – abu šiek daugiau nei 60 km nuo miesto (...) Kaunas būtų nutolęs daugiau nei 90 km. Konsultantų nuomone, tai būtų rizikinga investicija“, – argumentavo p. Masiulis. 

Naujame oro uoste galima būtų vystyti naujausias technologijas, jis galėtų būti statomas moduliniu būdu – iš pradžių pastatoma tiek, kiek reikia, priklausomai nuo keleivių srauto ir su galimybe nesunkiai plėstis. 

Ministras pridūrė, kad svarstant apie naujo oro uosto vietą, nereikia pamiršti „sostinės traukos“. 

„Nėra lengva įkalbėti įmones skristi į Palangą ar į Kauną. Vilniaus oro uostas, grubiai kalbant, subsidijuoja tuos oro uostus. (...) Bet kokiu atveju, koks bebūtų priimtas sprendimas, jis neturėtų būti politinis, jis turi būti pagrįstas tuo, kur avialinijos nori skraidyti“, – pridūrė ministras. 

Dėl konkrečios vietos ir laiko lieka klausimų 

Ponas Masiulis teigia, kad konkreti galimo oro uosto vieta neskelbiama, kad „nebūtų spekuliacijų žeme“, ji dar gali keistis, oro uosto gali apskritai neprireikti. Todėl neskelbiami ir būsimo oro uosto kaštai. 

„Tikrai neverta manyti, kad jau yra sprendimas statyti naują oro uostą. Statybos sprendimo nėra (...) Jeigu šiandien būtų pakankamai priežasčių, argumentacijos, skaičių ir įrodymų, kad jau šiandien reikia mąstyti apie naują oro uostą, tai be abejo, ši Vyriausybė būtų priėmusi tą sprendimą. Bet po labai ilgų svarstymų, mes pamatėme, kad argumentų, svertų šiai dienai dar nėra“, – sakė p. Masiulis. 

Ministras teigė, kad esama ir nuomonių, jog keleivių srautai Lietuvoje jau išsėmė augimo galimybes ir sustos arba sulėtės. 

„Keliaujančių Lietuvos žmonių skaičius jau artėja prie Europos vidurkio. Taip kad anksčiau ar vėliau mes pradėsime augti tik su Europos vidurkiu, kuris yra apie 3-5% šiai dienai, kai mūsų augimas praėjusiais metais buvo 20%. Dalis ekspertų mano, kad tai yra neįmanoma, kad būtų toks didelis augimas“, – kalbėjo ministras. 

Jis neatmetė galimybės, kad finansuoti projektui būtų kviečiamas koncesininkas. 

Pasak jo, idėja kol kas neviešinta dėl prezidento rinkimų. 

Suplanuotos 60 mln. Eur investicijos

VŽ ne kartą rašė apie planus atnaujinti Vilniaus oro uostą. Už 60 mln. Eur suplanuota keleivių terminalų plotą padidinti beveik 50%, taip pat pertvarkyti transporto priemonių srautus.

Šalia esamų oro uosto pastatų, toje vietoje, kur dabar yra VIP terminalas, projektuojamas naujas dviejų aukštų išvykimo terminalas, o dabartiniame terminalų pastate registracijos salę keičia plečiama komercinė ir laukimo erdvė. Naujas VIP terminalas statomas dar toliau į šiaurę nuo pagrindinių pastatų.

Numatyta sujungti tris trumpalaikio automobilių stovėjimo aikšteles į vieną, o eismą organizuoti ratu aplink ją. Prie terminalų numatomas atskiras autobusų ir taksi privažiavimas.

Pernai Lietuvos oro uostuose iš viso buvo aptarnauta 6,3 mln. keleivių ir 61.000 skrydžių. Verslo sektoriaus atstovams, Lietuvos ir užsienio keleiviams iš viso buvo pasiūlytos 99-ios skrydžių kryptys. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose aptarnautų krovinių skaičius ūgtelėjo penktadaliu ir sudarė beveik 16.000 tonų.

[infogram id="4789c367-2f4d-4950-9df3-a0f249dfc08b" prefix="Ln6" format="interactive" title="Lietuvos oro uostų Top kryptys ir vežėjai"]

[infogram id="1fbeab70-ca1b-4efa-ac7c-23a1561df4af" prefix="Wmh" format="interactive" title="VĮ Lietuvos oro uostai pajamos"]

[infogram id="e3c2f313-240a-4826-8270-026a62f5b9a1" prefix="b6w" format="interactive" title="2017 m. ES oro uostų TOP5"]

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Airija suplanavo iki 30.000 naujų būstų kasmet, o kokybę vertina sertifikatais Premium

Airijos būsto sertifikavimo standarto „Home Performance Index“ (HPI) kūrėjai įsitikinę, kad tokiose mažose...

KPD vadovas: Kauno ir Klaipėdos paštų pastatai turėtų likti visuomeninės paskirties

Kauno ir Klaipėdos paštų centriniai pastatai turėtų likti visuomeninės paskirties bei atlikti pašto...

Statyba ir NT
2019.11.13
Kaip Baltijos šalis vertina bendradarbystės milžinė „WeWork“ Premium

Viena didžiausių bendradarbystės centrų kompanijų „WeWork“ stebi Baltijos šalių biurų rinkos progresą ir...

Statyba ir NT
2019.11.13
EY susitarė dėl biuro nuomos Kaune

Profesinių paslaugų bendrovė „Ernst & Young Baltic“ (EY) susitarė dėl naujo biuro nuomos SBA grupės įmonė...

Statyba ir NT
2019.11.13
Konkurencijos taryba leido įsigyti verslo centrą Vilniuje „Quadrum“

Konkurencijos taryba Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ įmonei „Deka Immobilien Investment GmbH“ leido...

Statyba ir NT
2019.11.12
„Akropolis“ prie Vingio parko gali tapti didžiausiu PC Baltijos šalyse 15

VP grupei priklausanti UAB „Akropolis Group“ Vilniuje, buvusios „Velgos“ teritorijoje, šalia Vingio parko,...

Statyba ir NT
2019.11.12
R. Šimašius siunčia žinią dėl naujo Vilniaus bendrojo plano 4

Norintys pasitvirtinti nekilnojamojo turto (NT) projektus pagal dabar galiojantį sostinės bendrąjį planą,...

Statyba ir NT
2019.11.12
Juda į priekį peržiūrėto NT mokesčio įvedimas  2

Seimas iš antro karto sutiko imtis svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės plėtrą. Siūloma...

Verslo aplinka
2019.11.12
Kaunas aplenkė Vilnių: pirmą kartą moderniausios grindinio technologijos panaudotos rekonstruojant sankryžą miesto širdyje  Verslo tribūna 6

Kaune pirmą kartą Lietuvoje panaudotos moderniausios grindinio judėjimo prevenciją užtikrinsiančios...

Ateities statyba
2019.11.12
Planuojamas Vilniaus Sapiegų parko kraštovaizdžio architektūros konkursas 1

Vilniaus Sapiegų parkui sutvarkyti planuojamas kraštovaizdžio architektūros konkursas.

Statyba ir NT
2019.11.11
Kauno centre suplanavo 6 aukštų automobilių stovėjimo aikštelę

Kauno centrinėje dalyje esančioje K. Donelaičio g. ketinama statyti beveik 7.000 kv. m ploto automobilių...

Statyba ir NT
2019.11.11
Ketina atnaujinti Vilniaus autobusų stotį 1

Vilniaus autobusų stotis nebus iškelta į kitą vietą, o jos valdytojai skirs resursų rekonstrukcijai.

Statyba ir NT
2019.11.11
Vilniuje suplanavo pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu 

Ties sostinės Zuikių g. ketinama įrengti 113 m. ilgio pėsčiųjų tunelį, sujungsiantį Aukštųjų ir Žemųjų...

Statyba ir NT
2019.11.11
„Transmedos projektai“ gaivina verslo centro idėją Vilniaus J. Jasinskio g. Premium

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Transmedos projektai“ Vilniaus Naujamiestyje imasi praėjusios...

Statyba ir NT
2019.11.11
Valdantieji po truputį atsitraukia dėl NT mokesčio  2

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis bando ieškoti Seimo...

Verslo aplinka
2019.11.11
Molėtuose parduotas pastatas, kuriame įsikūrusi „Maxima“

Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) investicijų bendrovės EECP įmonė Molėtuose įsigijo parduotuvę,...

Statyba ir NT
2019.11.11
„Rail Balticos“ terminalo Taline architektūrinį konkursą laimėjo „Zaha Hadid Architects“ ir „Esplan“  1

Europinės vėžės „Rail Baltica“ terminalą Estijos sostinėje gali projektuoti viena garsiausių architektūros...

Statyba ir NT
2019.11.11
Ar „nepritempti“ vertinimai NT platformose: Domeikavos atvejis Premium 6

Lietuvos NT platformose atsirandantys pirmieji NT plėtotojų nemokumo atvejai rodo, kad užstatų vertė gali...

Rinkos
2019.11.11
Didžiausias algas mokančios statybos įmonės Premium

Iš 1.000 didžiausių pagal 2018 m. apyvartą Lietuvos bendrovių VŽ atrinko statybos sektoriaus įmones,...

Statyba ir NT
2019.11.11
Nusilpus kronai, norvegų partneriai spaudžia dėl mažesnių kainų Premium

Susilpnėjusi Norvegijos krona kol kas nepakirto Lietuvos eksporto į šią rinką. Tačiau verslininkai sako, kad...

Verslo aplinka
2019.11.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau