Priėmė sprendimą dėl Šv. Jokūbo ligoninės: „Lords LB“ projekto vietoje – valstybės apsauga
FOTOGALERIJA Atnaujintas Šv. Jokūbo ligoninės projektas, 2018-07 (23 nuotr.)
Kultūros paveldo saugotojai nusprendė sujungti Šv. Jokūbo ligoninės kompleksą, kur UAB Lords LB Asset Management įmonė planuoja statyti biurus ir viešbutį, su šalia esančios bažnyčios ansambliu, kas didina komplekso kaip paveldo objekto apsaugą.
Kultūros paveldo departamento (KPD) pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį vienbalsiai nusprendė, kad reikėtų Vilniaus Naujamiestyje esantį Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą sujungti į vieną kompleksą su gretimame sklype esančiu Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei vienuolyno ansambliu.
Iki šiol ligoninės kompleksas turėjo vietinio lygmens apsaugą, bažnyčios nacionalinio. Sujungus teritorijas, visas kompleksas turės nacionalinio lygmens apsaugą, tačiau atskirai ligoninės pastatai regioninio.
Kita vertus, kaip žurnalistams teigė Virgilijus Kačinkas, sprendimo projektą rengusio Kultūros paveldo centro direktorius, po tarybos verdikto labiausiai tikėtina, kad visa teritorija įgaus valstybės saugomos statusą. Nauji statiniai arba esamų plėtimas tokiu atveju iš esmės būtų neįmanomas.
Ligoninės teritorijoje fondų valdymo bendrovei Lords LB Asset Management priklausanti UAB Orkela yra suplanavusi viešbutį ir biurus.
Tarybos posėdyje KPC specialistai siūlymą jungti teritorijas grindė tuo, kad ligoninė nuo XVIII a. iki pat 2003 m. veikė ir vienuolyno pastate, be to, prieš pastatant ligoninę, teritorijoje buvo su bažnyčia siejamos kapinės. Vystytojo atstovai posėdžio metu teigė, kad ligoninė ir bažnyčia su vienuolynu veikė atskirai nuo pat XIX a. pradžios.
Kelios opcijos
Kaip posėdyje kalbėjo bendrovei atstovaujanti Aušra Mudėnaitė, Sorainen advokatė, jau priėmus tarybos sprendimą atsiranda vizualinės apsaugos zonos, kurios neleistų teritorijoje statyti pastatų, užstosiančių bažnyčią ir vienuolyną.
O valstybės apsauga, kurią po sprendimo greičiausiai inicijuos KPD, reikštų, kad vietoje maždaug 25.000 kv. m ploto projekto, kurį Orkela planavo teritorijoje, bus galima tik sutvarkyti esamus kelis kartus mažesnio ploto pastatus ir galbūt atstatyti vieną nedidelį korpusą.
Lords LB Asset Management prieš tai planavo spalio mėnesį pristatyti dar patobulintus projektinius pasiūlymus, tačiau po sprendimo bendrovės projektų vadovas Gintaras Mikštas teigė, jog pristatymas bus atšauktas.
Marius Žemaitis, Lords LB Asset Management fondų valdytojas, vasarą yra žadėjęs dėl kultūros paveldo tarybos imtis teisinių veiksmų.
Tokie sprendimai (pakeisti pastatų vertingąsias savybes, sujungti kompleksus VŽ) bus skundžiami teismui, neatmetame galimybės reikalauti ir asmeninės žalą darančių asmenų atsakomybės, teigė p. Žemaitis.
Tarybai balsuojant dėl sprendimo p. Mudėnaitė žurnalistams teigė, kad vystytojas dabar turi kelias opcijas atsisakyti projekto ir reikalauti valstybės kompensuoti patirtus nuostolius, kreiptis į teismą ginčijant šį sprendimą arba palaukti precedento šiuo metu vyksta ginčas dėl Rewo projekto Žygimantų g., kur vystytojas siekia pripažinti, jog paveldosaugos sprendimai negali būti taikomi atgaline tvarka jau pradėtam projektui.
Atstatytas teisingumas
KPC vadovas p. Kačinskas po posėdžio aiškino, kad priimtas sprendimas atitaiso anksčiau padarytas klaidas.
Istoriškai susiformavę kompleksai, jų dalys arba kitos toje teritorijoje esančios vertingosios savybės yra viena nedaloma dalis ir turi būti įteisinta kaip vienas kompleksas su daugeliu kitų skirtingo reikšmingumo lygmens objektų, kalbėjo p. Kačinskas.
Pasak jo, dviejų teritorijų sujungimas į vieną kompleksą neuždraudžia statybos, tačiau projektas, kuriame norima keisti esamų pastatų tūrius, iš esmės nebegalimas.
Nuo 2006 m. ligoninės komplekse statiniai turėjo vertingąsias savybes, tarp kurių buvo ir tūris. Pagal tas vertingąsias savybes, tie projektiniai pasiūlymai, kurie buvo pristatyti visuomenei, jie negalėtų būti. Bet kažkokiu stebuklingu būdu 2017 m. tos vertingosios savybės buvo pakeistos Vilniaus savivaldybės vertinimo tarybos ir dviejų pastatų iš keturių tūriu nebeliko, atsirado galimybė projektuoti ir siūlyti variantus, kurie ant vertingų istorinių pastatų užstato trečią, ketvirtą, ar penktą aukštą, aiškino p. Kačinskas.
Vertinčiau, kad dabar teisingumas atstatytas, pridėjo jis.
Nors tai, kad teritorijos sujungtos, dar nereiškia, kad visas kompleksas yra saugomas valstybės, toks sprendimas būtų logiškas žingsnis, tvirtino KPC vadovas.
Atsiradus projektiniams pasiūlymams arba atsiradus kažkokiems norams toje vietoje statyti, pagal reglamentavimą, jei matome, kad statybos pažeistų vertingąsias savybes, turėtų inicijuoti valstybės saugomo objekto teritorijos pakeitimą, t. y., visą teritoriją padaryti valstybės saugoma, teigė p. Kačinskas.
Atšaukė leidimą
VŽ rašė, kad sprendimas jungti kompleksus siūlytas jau liepos mėnesį, tačiau tuo metu buvo atidėtas siekiant parinkti daugiau istorinių duomenų. Vėliau Orkelos samdytos architektūros UAB Archinova architektai koregavo rekonstrukcijos projektą, šiek tiek sumažindami bendrą plotą.
Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius anksčiau jau buvo išdavęs projektui leidimą. Tačiau vasarį nutekėjus vienai vizualizacijai ir daliai visuomenės atstovų pasipiktinus dėl miesto centre planuojamo stiklainio, KPD centrinė vadovybė leidimą atšaukė. Orkela šiuo metu bylinėjasi su KPD, ginčydama šį sprendimo atšaukimą.
Lords LB Asset Management yra suskaičiavusi, kad kliūtys projektui bendrovei jau kainavo 2 mln. Eur. Į teritoriją buvo planuojama investuoti 45 mln. Eur, čia planuota pastatyti 6.000 biurų ir 252 vietų viešbutį.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Statyba ir NT
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti