Susisiekimo ministerijos plane – ypatingas vaidmuo Kauno oro uostui

Tarptautinis Kauno oro uostas. Algimanto Barzdžiaus nuotr.

35-ių 2017 m. vasaros dienų, kurių metų Kauno oro uostas Karmėlavoje buvo tapęs pagrindiniais šalies oro vartais, patirtis ligi šiol valdžios koridoriuose laikoma sėkminga. Šiandien vykusiame Strateginių projektų portfelio komisijos posėdyje, kuriam pirmininkavo premjeras Sauslius Skvernelis, paaiškėjo, kad panaši misija Kauno oro uoste gali būti pakartota maždaug po dešimtmečio, kada porai metų ketinama visiškai sustabdyti Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) darbą ir per tą laiką pastatyti naują atvykimo terminalą.

Su VŽ kalbėjęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pabrėžė, kad po šios pertvarkos TVOU turėtų atrodyti naujas modernus oro uostas be išlikusių jame sovietinio laikotarpio statybos pastatų (ministras pridūrė kad šiuo metu ministerijoje keliamas tikslas „iškvadinti“ atvykimo terminalą, t. y. pasiekti, kad dabartinis TVOU atvykimo terminalas nebebūtų laikomas kultūros paveldu).

Tačiau ir vėliau Kaunui, pasak dabar teikiamų idėjų, numatoma veik pagrindinio šalies oro uosto vaidmuo. Vyriausybė ėmėsi svarstyti galimybę tokį strategiškai svarbų sprendimą, aptardama oro transporto infrastruktūros plėtros planus kelių dešimtmečių ateičiai. Neoficialūs šaltiniai Vyriausybės institucijose VŽ vis dažniau patvirtina, esą pagrindinis oro uostas šalia Kauno – tokie planai rodosi vis realesni ir racionalesni.