Ministerijų kraustynės: rinka turės ką pasiūlyti
Numatoma, kad preliminariai viso projekto kaina be sklypo pirkimo sieks iki 35 mln. Eur, o ministerijų patalpų plotas – 25.000 kv. m. Planuojama iš neefektyvių pastatų iškelti 6–8 ministerijas.
Mindaugas Kulbokas, NT paslaugų bei konsultavimo bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione, preliminarią kainą vertina kaip tinkamą B klasės verslo centrui su dviejų aukštų požeminio parkingo aikštele. Jame tilptų apie 2.500 darbuotojų. Čia turėtų būti bent 600 vietų automobiliams.
„Iš viso būtų apie 35.000–38.000 kv. m statybos. 1.000 Eur vienam kvadratui yra normalus vidurkis“, – skaičiuoja analitikas.
Svarbiausia – būdas, ne vieta
Ponas Kulbokas sako, kad šiuo etapu Turto bankas prašo padėti išsiaiškinti, kokiu keliu geriausia žengti: viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP), patalpų nuomos ar nuosavybės.
„Šiandien viešojo sektoriaus Achilo kulnas – viešieji pirkimai. Kai kalbame apie tokio dydžio projektą, tokių būtų ne vienas ir ne du – juos reikės skaidyti. Čia atsiranda didelė rizika, kad suklupsi jau pradiniame etape – konkurentai skųs bet kokį sprendimą“, – rizikas, jei valstybė nuspręstų patalpas statytis pati, nurodo p. Kulbokas.
Pasak jo, vienu pirkimu būtų galima įsigyti nuomą. Tokiu atveju, sako p. Kulbokas, rinkoje kiltų arši konkurencija, o tai reikštų ir palankią kainą. Tuo metu praktika rodo, kad PPP projektai išsitęsia ir trunka ilgai.
„Visi trys būdai užimtų skirtingai laiko. Greičiausias būdas – nuomotis. Aišku, galima nuomotis su išsipirkimu, lizingu. Tai galėtų patenkinti strateginį poreikį turėti nuosavybę“, – sako p. Kulbokas, pridedantis, kad dabar svarbiausia apsispręsti dėl įgyvendinimo būdo, o ne vietos mieste.
Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas, teigia, kad nuomotis yra racionaliausia ir pigiausia.
„Buvo, kad su PPP projektais sugaišome trejus metus, ir pasirodė, kad jie visiškai neracionalūs“, – savo patirtimi dalijasi p. Avulis. Jo teigimu, rinkoje belikę mažai įmonių, kurios savo biurus valdo nuosavybės teise.
Verslininkas sako manantis, kad A++ energinė klasė yra perteklinis reikalavimas, nes investicijos į ją gali neatsipirkti ir kelis šimtus metų. Jo žodžiais, dažnai nepamatuoti reikalavimai išpučia sąmatas, tuomet įstaigos ryžtasi statyti pačios.
„Tačiau jie visada viršija biudžetą, nesilaiko terminų ir įsivelia į korupcijos skandalus“, – sako p. Avulis. Jis viliasi, kad artimiausiu metu Aplinkos ministerija ryšis sumažinti energinėms klasėms keliamus reikalavimus.
Turėtų ką pasiūlyti
Domas Dargis, NT plėtros ir statybos grupės „Eika“ vadovas, mano, kad bendrovė būtų pajėgi pasiūlyti 25.000 kv. m ploto biurų: „Padarytume ne prasčiau nei valstybės subjektas.“
Lionginas Šepetys, verslo centrus plėtojančios UAB „Urban Inventors“ vadovas, mano, kad rinkoje turėtų atsirasti 5–10 žaidėjų, susidomėsiančių projektu. Tačiau vėlesniuose etapuose išryškėtų stipriausieji.
„Lietuvos masteliais tai nėra labai didelis projektas, jis nesunkiai įgyvendinamas. Mes orientuojamės į naująsias technologijas, architektūrą. Todėl ir šio projekto atveju norėtume išlaikyti šiuos standartus. Būtų įdomu“, – sako SBA koncernui priklausančios bendrovės vadovas.
Pono Šepečio manymu, ministerijų kompleksui patrauklių sklypų būtų galima rasti įvairiose sostinės vietose – tiek centre, tiek, pavyzdžiui, aplink Vakarinį aplinkkelį.
Ponas Avulis jau anksčiau yra minėjęs, kad ministerijoms siūlytų įsikurti buvusioje Žalgirio teritorijoje. Pagal detalųjį planą, ten galima išplėtoti apie 100.000 kv. m biurų ploto. „Hanner“ valdybos pirmininkas skaičiuoja, kad tokio tipo centrą ministerijoms galėtų pastatyti per 2,5 metų.
„Jei statysis pati valstybė, gali trukti ir penkerius“, – mano p. Avulis.
Mato rizikų
Tiek p. Šepetys, tiek p. Avulis sako, kad šiame projekte išsiskiria politinės rizikos. Nors „Urban Inventors“ vadovas projektą įvardija kaip gana nesudėtingą, tačiau jo ypatingumas slypi kompleksiškume.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Kauno rajone pagreitį įgauna Norvegijos pramoginių laivų gamintojo „MAREX Boats“ plėtros projektas – gauta projekto ekspertizė ir pateikta visa projektinė medžiaga statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Įgyvendinus 10 000 kv. m ploto laivų surinkimo gamyklos statybas, Lietuvoje bus galima gaminti dar didesnius pramoginius katerius, pasitelkiant pažangius technologinius procesus, o dalis energijos bus išgaunama iš geoterminių gręžinių.
Praėjusiais metais „Omberg Group“ tapo vienu iš TOP3 gyvenamojo būsto vystytojų Vilniuje, išplėtota komercinio NT kryptis Kaune. Vienas ryškiausių „Omberg Group“ indėlių Vilniuje – 21 aukšto „Skylum“ dangoraižiai ir populiariausiu 2024 metų projektu tapusios „Vyšnios“. Šiais metais per pirmą pusmetį „Omberg Group“ projektuose parduota daugiau kaip 180 butų – tai dvigubai geresnis rezultatas nei pernai.
„Ten įsikurtų daug organizacijų, kurios turi daug interesų. Jas visas apjungti nebus lengva. Plotas nėra didelis, tačiau interesų įvairovė labai plati. O tai gali stabdyti patį procesą“, – mano p. Šepetys.
Riziką sumažintų tai, jei idėją būtų įmanoma įgyvendinti per vienos politinės kadencijos laikotarpį.
„Jei kadencijos persidengia, sprendimai arba užstringa, arba keičiasi. Manau, kad tai didžiausia rizika“, – įvardija p. Šepetys.
Turto bankas skelbė apie norą ministerijų perkėlimą į vieną kompleksą įgyvendinti iki 2024 m. III ketvirčio, taigi, darbus užbaigtų jau po 2020 m. Seimo rinkimų pradėsiantis dirbti ministrų kabinetas.
„Hanner“ valdybos pirmininkas daugiausia rizikų mato tuo atveju, jei valstybė norėtų nekilnojamąjį turtą plėtoti pati: „Jei tik institucijos imasi statybos projektų, tai kiekviename iš jų kyla skandalų. Yra pavyzdžių: Kongresų centras, Nacionalinis stadionas.“
