Tebeieško recepto LRT veiklos skaidrumui

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT generalinė direktorė, po diskusijos „Ko reikia, kad LRT būtų patikima ir nepriklausoma?“, pabrėžė, kad taip ir neišgirdo atsakymo, kokie yra Seimo komisijos siūlymai, kaip būtų atribotos tarybos ir planuojamos įvesti valdybos galios.
„Tai yra klausimas, į kurį neatsakoma. Matome, kad skirtingų pusių nuomonės išsiskiria, todėl ir turime diskutuoti, o ne skubos tvarka teikti įstatymų pataisas“, – po diskusijos pabrėžė p. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji pasidžiaugė, kad nuo kelių abejotinų pasiūlymų Seimo nariai atsitraukė, t. y. kad nebekeliamas klausimas dėl tarybos narių kadencijų, nebekalbama apie papildomą Radijo ir televizijos komisijos inspektoriaus poziciją.
„Tai būtų sukūrę beprecedentę trijų pakopų kontrolės sistemą“, – įsitikinusi LRT vadovė.
Skuba su pataisomis
Virgilijus Poderys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, buvusios laikinosios Seimo komisijos, atlikusios LRT tyrimą, atstovas, diskusijoje minėjo, kad jau šią savaitę bus įregistruotos pataisos, kuriomis politikus LRT taryboje atstovautų 4 nariai, iki šiol jų buvo 8, po lygiai skiriami Seimo ir prezidentūros, tačiau iki šiol nenuspręsta, kas turėtų parinkti 4 naujas visuomenines organizacijas, kurių atstovai taptų LRT tarybos nariais.
„Paneigiame diskusijas, kad valdančioji koalicija nori neva politizuoti LRT tarybą. Naujieji tarybos nariai būtų skiriami 2022 m. ir 2024 m.“, – kalbėjo p. Poderys.
Oponuodama į tai p. Garbačiauskaitė-Budrienė stebėjosi, kodėl vis tik skubama su pataisomis.
„Laikinosios komisijos išvados iki šiol nepatvirtintos, tačiau vis tiek skubama teikti naujas įstatymo pataisas nelaukiant nei patvirtintų išvadų, nei Konstitucinio Teismo sprendimo.
„Velnias slypi detalėse, lieka atviras klausimas, kokia ta valdyba turėtų būti, ar tai taptų valdymo organu, ar prižiūrinčiuoju, ar jos narius atrinktų tikrai nepriklausomi nariai.
Būta tokių atvejų, kai mėginta mažinti politikų deleguotų narių skaičių su pretekstu, kad mažėtų priklausomumas nuo politikų, tačiau, kaip po to paaiškėjo, tai tebuvo gražus planas, po kuriuo slypėjo pasirinktos valdantiesiems artimos visuomeninės organizacijos, atrinktos neaiškiais kriterijais“, – primena nacionalinio transliuotojo istoriją LRT vadovė.
Kartu diskusijos dalyviai retoriškai kėlė klausimą, kelių Seimo komitetų nariai nuspręs, kaip bus atrinktos tos keturios naujos institucijos, apeliuodami į laikinosios komisijos atstovus, kurie griežė pirmuoju smuiku rengiant LRT ūkinės ir finansinės veiklos išvadas.
Liudvikas Gadeikis, LRT tarybos pirmininkas, stebėjosi, kiek daug kartų diskusijoje nuskambėjo mintys, kad įvedus LRT valdybą, ateis tobuli vadybininkai ir viskas išsispręs.
„Atrodytų, kad iki šiol LRT ar LRT taryboje dirbo beraščiai“, – retoriškai teigė p. Gadeikis.
Tomas Balžekas, LRT tarybos narys, taip pat pabrėžė, kad politikai šiuo atveju šiek tiek imituoja darbą ir nėra įsigilinę į tai, kokie pokyčiai įvyko su naujosios vadovybės atėjimu.
„Esminis klausimas yra didesnė kontrolė, tačiau nereikia keisti organizacijos valdymo būdo, norint išspręsti tai. Jei pasigilintumėte, kokie žmonės dabar dirba Audito komitete, Administracinėje komisijoje, pamatytumėte, kad jie yra finansų ir vadybos specialistai su gera patirtimi. Taip, daugelis jų atėjo neseniai, tad reikėtų jiems leisti dirbti, o ne imtis politinių žingsnių“, – teigė p. Balžekas.
Turi savo tiesą
Tuo tarpu p. Poderys pabrėžė, kad tyrimo metu padarytos išvados rodo, kad šiandien LRT generalinis direktorius turi neproporcingai daug galių, tad valdybos reikia tam, kad svarbiausi vadybos sprendimai nebūtų priiminėjami vieno žmogaus.
„Siūlysime, kad valdybos nariai turėtų būtų nepriklausomi, jos narius skirtų taryba, o kandidatus siūlytų verslo konsultavimo įmonės, atsirastų ir aiškūs reikalavimai valdybos, tarybos nariams“, – komisijos planus dėstė p. Poderys.
Ombudsmeno pareigybės
Vykusioje diskusijoje vieningai buvo pritarta tik dėl ombudsmeno pareigybės įvedimo LRT (Ombudsmenas – pareigūnas, tiriantis skundus dėl netinkamo viešojo administravimo, žmogaus teisių pažeidimų).
Pasak Sergejaus Muravjovo, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovo, LRT atveju tai būtų skaitytojų ir klausytojų kontrolierius arba redaktorius. Jis pasitelkia Estijos atvejį, kai visuomeniniame transliuotojuje įsteigus ombudsmeno pareigybę, visuomenės pasitikėjimas juo išaugo.
„Jis užtikrina ryšį tarp visuomenės ir nacionalinio transliuotojo, tai ir Lietuvoje galėtų būti savotiškas atskaitingumo ir skaidrumo standartas“, – kalbėjo p. Muravjovas. Tam pritaria ir laikinoji Seimo komisija.
VERSLO TRIBŪNA
Ponia Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat antrino, kad tokia idėja yra priimtina ir apie tai buvo galvota tik ėmus vadovauti LRT, tik laukta komisijos išvadų.
„Visiškai sutinku ir pritariu šiai iniciatyvai. Manau, kad tai yra labai gera idėja, kuri padėtų kilstelėti LRT standartus į aukštesnį lygį ir taip pat padėtų moderuoti diskusijas tarp visuomenės ir pačios LRT – žurnalistų ir administracijos“, – kalbėjo LRT vadovė.