Ko pamatyti traukia tūkstančiai: į Helovyno parkus investuoja ir 100.000 Eur

Helovyno parkai išpopuliarėjo pastaraisiais metais, dabar Lietuvoje jų yra per 20. Parkų valdytojai kalba apie augančią konkurenciją ir nemenkas investicijas. Anot VŽ pašnekovų, vieno kokybiško parko įrengimas gali siekti ir 100.000–200.000 Eur. 

Deividas Simėnas, MB Kirkilų pramogų parko direktorius, Lietuvoje įkūręs pirmąjį Helovyno parką 2020 m. Biržų rajone, šiemet 5-ąjį sezoną pasitiko Vilniaus Kalnų parke.

„Pirmus porą metų lankytojai nesuprato, ėjo pažiūrėti, apie ką čia tas Helovynas. O dabar ši mada – populiarėjanti. Tačiau, mano nuomone, Lietuvoje yra tik kokie 3–4 parkai, kurie tikrą Helovyną padaro, visų kitų net nelaikau konkurentais“, – verslo aplinką apibūdina pašnekovas. 

Jis pasakoja, kad Biržų rajono savivaldybė ir Biržų regioninis parkas penktajam parko sezonui leidimo neišdavė, o štai Vilniaus miesto savivaldybė priekaištų neturėjo. Tačiau, perkeldamas parką iš Biržų į Vilnių, jis kalba susidūręs su kardinaliais iššūkiais.

„Sunkiausia buvo transportuoti dekoracijas ir per trumpą laiką pasiruošti atidarymui. Parkas Biržuose būdavo privačioje teritorijoje. Pasiruošimo darbai prasidėdavo dar vasarą, o dabar reikėjo per 10 dienų viską suvežti ir įrengti. Išaugo ir kaštai, ir darbuotojų skaičius“, – VŽ pasakoja jis.

Reikia naujienų

Deividas Dilys, UAB „Adovis“ vadovas, sako, kad Siaubo parkas, veikiantis Anykščių Labirintų parke šiemet skaičiuoja jau ketvirtą sezoną.

„Didžiuosiuose miestuose specialiai dėl parkų nereikia važiuoti. O į Anykščius reikia žmones prisikviesti, sudominti, kad jie pas mus atvažiuotų ir iš kitų, nutolusių vietovių. Dar ir kainos ir kokybės santykis turi būti daug geresnis, kad lankytojas pasakytų, jog tikrai verta buvo, ir dar rekomenduotų kitiems“, – pasakoja D. Dilys.

Kaip teigia D. Dilys, klientas, sumokėjęs 16 Eur už bilietą į Siaubo parką Anykščiuose, 8 ha ploto parke su septyniomis įskaičiuotomis karuselėmis, praleidžia 4 valandas ir daugiau.

„Kiekvienais metais turime daugiau lankytojų, negu buvo prieš tai. Tai reiškia, kad konkurencinę kovą tikrai gana gerai atlaikome, nes kiekvienais metais tobulėjame. Manau, kad klientai grįžta ne tik dėl to, ką pamato parke, bet ir dėl to, kad pajaučia būtent tą dvasią: Helovyno dekoracijos, gąsdinimai, šviesos, garsai, karuselės, kukurūzų labirintas, veidrodžių labirintas, kanapių labirintas ir dar aibė kitų pramogų, kurių turime gal keliasdešimt“, – pasakoja D. Dilys.

D. Simėnas sako, kad į 14 Eur kainuojantį bilietą į Helovyno parką Vilniaus Kalnų parke įskaičiuotos ir karuselės, kitos pramogos – raganos, būrimai ir t. t.

„Norint pritraukti lankytojų, kokią nors naujieną reikia pasiūlyti kiekvienais metais. Taip, darydavome lazerius, bet, žiūriu, kad juos jau daro visa Lietuva, tad šiemet darėme 3D televizorių“, – pavyzdį, kaip siekia išsiskirti iš kitų parkų, pamini D. Simėnas. 

Išskirtinumo siekia ir „DeadTown“ Helovyno parkas Kauno rajone. Algirdas Juknevičius, MB „Deadtown.lt“ vadovas, sako, kad parke yra 5 siaubo kambariai, įrengti dviejuose apleistuose buvusios vaikų vasaros stovyklos pastatuose.  

„Apie 70% Helovyno parko klientų nusiperka bilietą ir į siaubo kambarius“, – nurodo A. Juknevičius.

Bilietas į „DeadTown“ Helovyno parką kainuoja 15 Eur, o į siaubo kambarius užeiti galima už papildomą mokestį pačiame parke.

Gera idėja kainuoja

Parkų valdytojai akcentuoja, kad, plėtojant verslą, unikalioms idėjoms įgyvendinti reikalingos gana didelės investicijos. Vieniems brangiausiai kainavo darbas, kitiems – dekoracijos.

„Mums pačios dekoracijos kainuoja brangiau negu įrengimas, nes kiekviena yra rankų darbo. Ją vieną gamina 3 žmonės apie 2–3 dienas. Tad suskaičiuokite sąmatą“, – dalijasi D. Simėnas.

D. Dilys, Siaubo parko Anykščiuose įkūrėjas, pasakoja, kad įrengti parką kainuoja nuo kelių dešimčių tūkstančių eurų iki 100.000 Eur. 

„Viską lemia parko tema, jo dydis, instaliacijos, apšvietimas. Vien Vilniuje į šviesas investuota virš 20.000 Eur – lempų yra virš šimto. Jas reikia supirkti, sukabinti, išvedžioti elektrą, vien kabelių yra maždaug pora kilometrų, plius aptvėrimai, dekoracijų gamyba. Anykščiuose mes jau turime infrastruktūrą, tai tokių investicijų jau nebereikia“, – sako D. Dilys.

D. Dilys šiemet prisidėjo ir prie „Vilniaus siaubo legendų“ Helovyno parko Vilniuje, Vingio parke, įgyvendinimo.

Kad daug lėšų suryja apšvietimas, pritaria ir D. Simėnas, MB Kirkilų pramogų parko direktorius: „Norint sukurti įspūdingą pramogų parką, apšvietimas gali kainuoti ir iki 100.000 Eur. Skaičiuojant ir savo darbą, ir darbuotojų valandas, parko investicijos gali siekti 200.000 Eur.“

Jis skaičiuoja, kad pirmasis parko sezonas 2020 m. atsiėjo apie 5.000 Eur, o dabar investicijos siekia dešimtis tūkstančių eurų. 

„Pradžioje parkas buvo įrengtas paprastai, nes aš pats netikėjau, kad kas nors čia lankysis. O dabar, kiekvienais metais augant išlaidoms, žiūriu, kad mes jau į 100.000 Eur nebetelpame“, – dalijasi D. Simėnas.

Svarbiausia – pasirengimas ir orai

Įprastai Helovyno sezonui parkai pradeda ruoštis kovą–balandį.

„Helovynas vyksta Labirintų parke,  kuris dirba sezoniškai – nuo gegužės pradžios iki spalio pradžios, o tada iki lapkričio pirmos savaitės – Helovynas. Parko veikla yra nepertraukiama iš esmės septynis mėnesius, bet tik paskutinį mėnesį Labirintų parkas pavirsta Siaubo parku“, – pasakoja  D. Dilys.

„DeadTown“ Helovyno parko Kauno rajone įkūrėjas A. Juknevičius pasakoja, kad ilgiausiai užtrunka dekoracijų gamyba. 

„Dauguma mūsų dekoracijų yra rankų darbo, o tai ypač imlu laikui. Pavyzdžiui, mūsų parke yra penki elniai, pagaminti su tikrais ragais. Juos kolega su keliais pagalbininkais gamino, regis, 2–3 savaites“, – pasakoja A. Juknevičius.

Anot pašnekovo, dažniausiai dekoracijos gaminamos iš vielos, tvoros tinklo, plėvelės, medžio. Iš principo, norint įgyvendinti gerą idėją, darbas kainuoja brangiau nei medžiagos. 

Kitas svarbus dalykas – darbuotojų paieška. 

„Dabar turime virš 100 animatorių. Dauguma jų mums padeda ir parką įrengti. Jei trūksta žmonių, patys animatoriai kviečia draugus, pažįstamus ir labai greitai tas sąrašas užsipildo“, – tęsia A. Juknevičius.

D. Simėnas nurodo, kad dekoracijos pradedamos gaminti pavasarį, šįsyk į parką Vilniuje iš Biržų jas gabeno keli vilkikai. 

„Dirba 10 žmonių, renginio metu dar daugiau. Po kiekvienos dienos dar atvažiuoja žmonės sutvarkyti skulptūrų, jų perstatyti. Būna, ir vėjas išvarto iki renginio, bet realiai renginys baigiasi vakare, tai ryte važiuoja, tvarko iki trečios valandos, ką jau kalbėt apie programą. Taip, būna, kad lankytojų visokių yra, būna taip, kad ir žalos kokios pridaro“, – pasakoja D. Simėnas.

VŽ kalbinti vadovai vienbalsiai sako, kad kasmet parkų lankomumas paauga. 

„Lankytojų skaičius auga, šiemet dar sunku suskaičiuoti kiek. Oras labai palankus. Pernai veikėme tris savaites, o dvi savaites iš jų visas dienas pliaupė lietus, tad gavome tik vieną gerą savaitgalį. Šiemet oras – labai tinkamas“, – teigia D. Simėnas ir pabrėžia, kad būtent geras oras turi didelę įtaką lankytojų skaičiui.