Lukas investuoja: per rinkų paniką portfelis pasirodė geriau

Gyvename neramiais laikais. Panašu, kad įtampų apogėjus dar priešakyje. Įdomu, kas dėsis per/po balandžio 2 d., kai įsigalios krūva Donaldo Trumpo tarifų.

Jų belaukiant kasdien gaudavome porciją prieštaringos informacijos apie vis naujus tarifus, išimtis, taikymus, atsakomąsias priemones ir sunkiai pajėgėme susigaudyti, kokiame pasaulyje gyvensime.

Nežinomybė dėl rytojaus kratė visas rinkas, ironiška, kad pirmiausia – pačių JAV.

Rašau bebaigiant užsidaryti ketvirčiui. Tad puiki proga įsivertinti, kaip mano portfelis atsilaikė per šiuos visuotinius neramumus.

Nuo metų pradžios iki penktadienio (03.28) S&P 500 indeksas nukrito daugiau kaip 3%. Dar pridėkime man, kaip euro zonos investuotojui, aktualų JAV dolerio pigimą daugiau kaip 3% ir per ketvirtį turėsime daugiau kaip 6% minusą.

Stengiuosi lygiuotis ne į S&P 500, bet, kaip jau esu pasirinkęs anksčiau, į vieną paprasčiausių ir pigiausių man, kaip Lietuvos mažmeniniam investuotojui, būdų – „Swedbank Robur“ gamos investicinį fondą „Swedbank Robur Access Edge Global“. Taigi, jo vienetų vertė per pirmus tris šių metų mėnesius nukrito apie 4%.

Savo ruožtu mano portfelis, žinoma, atmetus trijų mėnesių kasmėnesines 100 Eur įmokas, ne tik kad nepalengvėjo, bet  ir dar sugebėjo pasunkėti maždaug 2,3%.

Susidaro gana nemenkas per ketvirtį daugiau kaip 6 procentinių punktų skirtumas tarp mano nedidelio prieaugio ir paminėto investicinio fondo vienetų vertės sumažėjimo.

Žinoma, reiktų nepamiršti, kad per visus praėjusius metus nuo „Swedbank Robur Access Edge Global“ gavau į kailį įspūdingais maždaug 9 procentiniais punktais – pernai pasiekiau 16%, šis fondas – daugiau kaip 25%, perkant kas mėnesį jo vienetų.

Tai išeina „tas ant to“. Maždaug.

Priežastys labai banalios ir su dėsningomis mano elgsenos priežastimis. Pernelyg bijojau pernai prisiimti įkaitusios JAV rinkos ir pirmiausia Nuostabiojo septyneto rizikas, tad atsilikau pagal grąžą. Šiemet turėdamas iš Nuostabiojo septyneto tik dvi akcijas, patyriau mažesnį nuosmukį, kai šios su „Tesla“ priešakyje nėrė į beveik meškų rinkos teritoriją –apie 20%.

O ir per tą patį kritimą dargi mažinausi „Meta Platforms“ poziciją.

Išvengti nuosmukio leido ir nuo metų pradžios vis didinta grynųjų dalis, nerimaujant dėl to, kas dabar tikriausiai ir realizuojasi.

Didesnė grynųjų dalis yra akmuo po kaklu, kai aplink viskas „raliuoja“, tačiau joms krentant – atveria galimybių patraukliems apsipirkimams.

Na ir galiausiai daugiau kaip ketvirtadalį portfelio sudaro dviženkles ir artimas dviženklėms palūkanas mokančios (kol kas) obligacijos, kurias apskaitau įsigijimo kaina, o ši nelikvidžios prekybos sąlygomis praktiškai nesikeičia. Na, gal išskyrus „Amber Beverage Group“, kurios obligacija prekiaujasi maždaug už 95% nuo nominalios vertės, kas viso portfelio vertės kontekste sudaro menką apie dešimtąją procento dalį.

Beveik penktadalį portfelio sudaro Baltijos biržos bendrovių akcijos, kurioms, ypač Šiaulių bankui ir „Ignitis grupei“ metų pradžia buvo itin stipri. Vietinės akcijos yra ne tik mielesnės širdžiai, bet ir labiau pažįstamos. Reikia tiesiog naudotis tuo.

Taigi šiemet pasiteisino nuo anksčiau taikyta didesnė diversifikacija nuo Amerikos, kurios mano portfelyje yra kur kas mažiau, nei pasaulio akcijų fonduose.

Ar taip seksis ir antrą ketvirtį – nežinia, gyvename labai neramiais laikais.

Kita tema – oficialus siūlymas dėl „Enefit Green“ akcijų.

Ketvirtadienį grauždamasis nagus sutikau naujieną apie tai, kad „Eesti Energia“ skelbia oficialų siūlymą išpirkti likusius akcininkus po 3,4 Eur. Dar prieš porą metų toks pasiūlymas būtų nuskambėjęs kaip pasityčiojimas šios ambicingos bendrovės akcininkams. Tačiau po pastarųjų mėnesių, kai akcija fiksavo vis naujas žemumas, minimi 3,4 Eur jau yra kaip stebuklas. O graužiausi nagus todėl, kad, neapsikentęs šios bendrovės nesėkmių ir nevykusios vadybos, pardaviau šias akcijas lapkritį, po 2,93 Eur ir užfiksavau apgailėtiną 1% pelno nuo įsigijimo per IPO kainos.

Kita vertus, ar turėčiau graužtis nagus? Tokios įvykių eigos negalėjau nei numatyti, nei turėjau informacijos pasidaryti tinkamas prielaidas, kad toks įvykis gali apskritai nutikti.

Tačiau net ir paleistas vėjais 17% pelnas (skirtumas tarp IPO kainos ir oficialaus siūlymo) man vis tiek pasitarnavo bei pataisė portfelio rezultatus į ketvirčio pabaigą. Kokiu būdu?

Iš „Enefit Green“ oficialaus siūlymo kainos rinka praregėjo, kokios esą nuvertintos yra „Ignitis grupės“ akcijos ir suskubo jų pirkti iškart naujienos paskelbimo dieną. Nesiimsiu vertinti, kiek jos yra iš tiesų vertos. Man dabar svarbu, kad viešumoje įsigalėtų naratyvas, kuris jau kreips šias energetikų akcijos kainą tinkama linkme.